Įvertinęs pastaraisiais mėnesiais fiksuotas gyventojų nuotaikas, sociologas Vladas Gaidys atsakė, kokias realias galimybes prezidento rinkimuose turi labiausiai tikėtini kandidatai ir kurių partijų 2024 metų kadencijos Seime greičiausiai nebepamatysime.
Populiariausiai partijai – didžiulė rizika
Jeigu rinkimai vyktų sekmadienį, daugiausiai rinkėjų balsų gautų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo rugsėjo 14–23 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausa.
Rugsėjį už LSDP savo balsą atiduotų 18,8 proc., liepą – 19,1 proc. apklaustųjų šalies gyventojų.
„Vilmorus“ vadovas, sociologas V.Gaidys pastebėjo, kad socialdemokratai pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitaisę jau kelerius metus, tačiau dabartinis rezultatas – 18–20 proc. siekiantis reitingas, jei niekas nesikeičia, jau gali būti LSDP lubos.
Be to, sociologas įvardijo ir socialdemokratams pavojingą faktorių – pasyvų elektoratą. Išlieka didelė rizika, kad nemaža dalis socialdemokratus palaikančių apklausos dalyvių į pačius rinkimus neateitų.
„Socialdemokratų elektoratas yra gana pasyvus – tai pagyvenę žmonės, pensininkai. Vilniuje jų rinkėjų yra mažai, o kuo toliau nuo Vilniaus, tuo daugiau“, – sakė V.Gaidys.
Anot sociologo, itin aktyviais rinkėjais gali pasigirti Liberalų sąjūdis (LS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
„Jie mobilizuojasi, ateina į rinkimus, vienas kitą paragina per socialinius tinklus, primena, paklausia, ar balsavai“, – pastebėjo V.Gaidys.
Būtent pastaroji partija – TS-LKD, ir toliau laikosi antroje reitingų lentelės vietoje. Rugsėjį konservatoriams savo palankumą išreiškė 11,3 proc. apklaustųjų, kai liepą – 9,9 proc. respondentų.
Šis rezultatas – gana stabilus. Pernai rugsėjį konservatoriai rinko praktiškai tiek pat rinkėjų palaikymo – turėjo 11,8 proc. reitingą.
Trečioje vietoje laikosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,3 proc. respondentų simpatijų (liepą – 7,8 proc.).
Toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) – rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 5,5 proc. respondentų, kai liepą – 7,6 proc. apklaustųjų.
Anot V.Gaidžio, šis Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos rezultatas – prasčiausias nuo pat partijos įkūrimo. Sociologas svarstė, kad partijai tiesiog trūksta „savo veido“, išskirtinumo, konkrečios idėjos.
„Jeigu kitų partijų elektoratą galima apibūdinti – kuo išsiskiria socialdemokratų, Tėvynės Sąjungos, valstiečių ar liberalų rinkėjai, tai S.Skvernelio partiją sunku apčiuopti“, – nurodė V.Gaidys.
Penktoje lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Rugsėjį partija rinko 4,4 proc., liepą – 4,3 proc. respondentų palaikymo.
Pagal rugsėjo mėnesio apklausą ir įvertinus numatomą rinkėjų aktyvumą, anot V.Gaidžio, į Seimą patektų tik šios politinės partijos.
Tuo metu Darbo partija (2,7 proc.), Laisvė ir teisingumas (2,4), Lietuvos regionų partija (2,3 proc.), Laisvės partija (2,2 proc.) bei LLRA-KŠS (1 proc.) neperžengtų 5 proc. barjero ir į Seimą nebepatektų.
Kritimų – ne vienas
Nuo liepos pastebimai – 6,9 proc. punktais – krito prezidento G.Nausėdos populiarumas. Rugsėjį šalies vadovą teigiamai vertino 61,9 proc., kai dar liepą – 68,8 proc. apklaustųjų.
Panašų krytį patyrė ir krašto apsaugos ministras A.Anušauskas – rugsėjį ministrą teigiamai vertino 44 proc., kai dar liepą A.Anušauskas turėjo „prezidentinį“ reitingą – 50 proc. palankių vertinimų.
„Reikia turėti galvoje, kad liepos mėnesį buvo pakilę tai, kas jiems nelabai priklauso. Natūralus G.Nausėdos reitingas – apie 60 proc., o kadangi NATO samito metu jis gerai pasirodė – taip, kaip žmonėms reikia iš prezidento, tai reitingas buvo labai pakilęs, buvo arti 70 proc., o dabar grįžo į natūralią būseną.
Tas pats ir apie A.Anušauską – natūralus jo reitingas yra apie 45 proc., o dėl NATO samito buvo pakilęs“, – paaiškino V.Gaidys.
Pakritus A.Anušausko vertinimui, antrąją populiariausio politiko Lietuvoje vietą ministras užleido socialdemokratų vedlei Vilijai Blinkevičiūtei – rugsėjį palankiai ją įvertino 48 proc. apklaustųjų (49 proc. liepą).
Kaip atrodo galimi kandidatai į prezidentus?
Galimą konservatorių kandidatę į prezidentus, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę rugsėjį teigiamai įvertino 21,7 proc. apklaustųjų – tai yra 3,3 proc. punktais mažiau nei liepą. O 28,2 proc. ją įvertino neigiamai.
Tačiau V.Gaidys to nesureikšmintų – anot jo, ministrės vertinimas jau kurį laiką svyruoja, be to, kurį laiką M.Navickienė apskritai buvo viena iš dviejų ministrų, vertinamų teigiamai.
Sociologas nesureikšmina ir to, kad 50 proc. apklaustųjų iš viso neturi jokios nuomonės apie M.Navickienę.
„Kol kas ji nėra „tribūnų“ politikė, pasakotoja „nuo bačkos“. Jeigu ją paskelbtų kandidate, tada kitaip žmonės į ją pažiūrėtų, sužinotų, kad yra toks žmogus“, – tikino V.Gaidys.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo liepos savo reitingą užsiaugino 4,3 proc. punktais iki 36,1 proc.
V.Gaidžio teigimu, V.Čmilytės-Nielsen populiarumo augimą jau galima vadinti tendencija, mat vasarį teigiamai Seimo pirmininkę vertino 23,5 proc. apklaustųjų, o nuo tada jos populiarumas kilo.
Tikėtina, kad prezidento rinkimuose dalyvaus ir pandemijos metu išgarsėjęs teisininkas Ignas Vėgėlė.
Visgi, atvirame klausime „Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesams?“, kai apklausos dalyviai gali įvardyti bet kurį asmenį, I.Vėgėlę rugsėjį paminėjo tik 1,5 proc. apklaustųjų.
Šiame klausime I.Vėgėlę pasirenka praktiškai tiek pat žmonių, kaip ir visuomenininką Andrių Tapiną ar Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
Vertindamas I.Vėgėlės populiarumą, daug galimybių prezidento rinkimuose V.Gaidys jam neprognozuotų.
„Tai, kad I.Vėgėlė dalyvautų prezidento rinkimuose, neatrodytų keistai – jis gerai kalba, su vidine logika. Bet šansų jam būti išrinktam aš nematau“, – teigė V.Gaidys.
Visgi, sociologo manymu, šansų būti išrinktam neturi ir joks partinis žmogus – net ir antroji pagal populiarumą Lietuvoje V.Blinkevičiūtė.
„Jeigu dalyvaus G.Nausėda, tai nebus jai šansų, nes G.Nausėdą palankiai vertina ir socialdemokratų, ir Tėvynės Sąjungos elektoratas. O V.Blinkevičiūtės Tėvynės Sąjungos rinkėjas nerinks, prieš G.Nausėdą ji pralaimės“, – prognozavo jis.
Institucijų vertinimas
Penktadienį prasidėjusio dalies Lietuvos mokytojų streiko kontekste V.Gaidys atkreipė dėmesį ir į visuomenės pasitikėjimą švietimo sistema.
Nors nuo liepos mėnesio pasitikinčių švietimu sumažėjo 5,2 proc. punktais iki 41,7 proc. apklaustųjų, sociologas šio rezultato nesietų su organizuojamu streiku – anot jo, tai jau pora dešimtmečių matoma tendencija.
Prieš 20 metų švietimo sistemos institucijomis pasitikėjo apie 70 proc. apklaustųjų, o dabar didesnį pasitikėjimą demonstruoja tik su švietimu labiau susijusieji arba tėvai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų.
Patį mažiausią visuomenės pasitikėjimo rodiklį nuo 1998 metų, kai pradėta „Vilmorus“ apklausa, rugsėjį demonstruoja bažnyčia – ja „visiškai pasitiki“ 7,9 proc., „pasitiki“ – 32,8 proc. apklaustųjų.
„Liepos mėnesį jau buvo žemiausias pasitikėjimas, o dabar jis dar sumažėjo, tai yra naujas rekordas. Tai – ilgalaikė tendencija.
Tačiau, jeigu žiūrėtume Europos kontekste, pasitikėjimas bažnyčia būtų vienas iš aukščiausių“, – palygino V.Gaidys.
