Pasak jo, pirminis reformos variantas, kuriuo siekta peržiūrėti VST funkcijas ir jas išskaidyti sulaukė įvairios kritikos. Tačiau, tęsė K. Budrys, vietoje to, kad būtų atlieptos pastabos, ministerija pasirinko eiti kita kryptimi – prijungti VST prie Policijos departamento.
„Reikėtų konstatuoti, kad kompromisas, kuris buvo pateiktas įstatymo pakeitimo projekte ir pasiekė Seimą, buvo blogesnis negu pirminis sumanymas. Pirminis sumanymas buvo inventorizuoti visas atliekamas Viešojo saugumo tarnybos funkcijas ir pažiūrėti, ar jos nedubliuoja kitų institucijų, galbūt jas išskaidyti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Toje apimtyje kai vyko diskusija, tikrai Respublikos prezidento parama buvo, nes mes turėjome siekti efektyvaus darbo organizavimo ir nedubliuoti ir taip nedidelių resursų“, – aiškino jis.
Tačiau dabar, nurodė K. Budrys, Prezidentūra į pertvarką žiūri skeptiškai.
„Tas pradinis modelis sulaukė kritikos kai kuriose politinėse jėgose ir buvo pasirinkta bloga kryptis – padaryti kompromisą, nieko nekeisti tarnybos viduje, bet pačią tarnybą pasiūlyti prijungti tiesiog prijungimo keliu prie Policijos departamento. Ir tada tikrai kilo abejonių, o tai ką mes čia tokiu būdu pasieksime?“ – kėlė klausimą jis.
„Visiškai neaiškus kelias, todėl skepsio labai daug, ką čia norima padaryti ir norima pasiekti“, – tikino K. Budrys.
Įvertino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasitraukimą iš gynybos susitarimo
Tuo metu reaguodamas į VST reformai prieštaraujančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimą pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos, K. Budrys pabrėžė – pertvarkos pasekmės yra blogos.
„Pasekmės, kokias sukėlė gynybos susitarimui, yra tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip reikėjo kitaip padaryti. Blogos – tai konstatavimas, nes mums reikia turėti platų nacionalinį sutarimą dėl gynybos reikalų, kuris tęstųsi ne tik valdančiųjų kadenciją, bet ir verstųsi per kelių būsimų daugumų kadencijas“, – aiškino prezidento patarėjas, akcentuodamas, kad Lietuva planuoja savo gynybos politiką ne vienai kadencijai, bet dešimtmečių perspektyvoje.
Todėl K. Budrys vylėsi, kad Seime užvirę konfliktai aprims ir politinių partijų atstovai grįš prie konstruktyvios diskusijos.
„Tęstinumas turi būti užtikrintas. Aš turiu labai didelį lūkestį, kad aistros šiek tiek nuslūgs ir grįšime prie konstruktyvaus sutarimo“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė VRM teikiamam Policijos įstatymo pakeitimų paketui.
Ministerijos teikiamais įstatymo projektais siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
