„Kai kiekvieną kartą mes iššauname į feisbuką ar dar kažkur į viešąją erdvę su papolitikavimais – aš jų kitaip įvardinti negaliu – tai man pradeda kilti abejonė, ar mes tikrai apie tuos pačius klasterinius šaudmenis kalbame ir norime mūsų gynybinę galią Lietuvos sustiprinti. Ar visgi kalbame apie kitokį politinį procesą, orientuotą labiau į vidaus politiką, pasimatavimą patriotizmo lygmenyje ar kažkokiose kitose skalėse“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad kol kas jokie sprendimai dėl pasitraukimo iš šios konvencijos nėra priimti.
„Taip, įvairūs pasvarstymai yra, bet politinis procesas dėl paties pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – patikino jis.
K. Budrys pabrėžia, kad iki priimant sprendimą dėl kasetinių šaudmenų susitarimo, būtina gauti ekspertų įvertinimus, pasiruošti atsakymus žmogaus teisių gynimo organizacijoms.
„Pasitraukimas yra visiškai kitokio lygio ir kitokių argumentų procesas negu prisijungimas ar neprisijungimas“, – atkreipė dėmesį K. Budrys.
„Tai politiniai svarstymai yra per ankstyvi. (...) Turėsime tą ekspertinį įvertinimą ir žiūrėsime, ar tą politinį procesą pradėsime, ar ne“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad KAM siūlo VGT svarstyti pasitraukimą iš Oslo konvencijos, pranešė naujienų portalas delfi.lt.
Raštas adresuotas VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei – bei užsienio reikalų ministrui, parlamento Užsienio reikalų (URK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetų pirmininkams.
KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti, gabenti, gaminti ar sandėliuoti kasetinius šaudmenis, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar rugpjūtį viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Visgi, nuomonės VGT narių gretose vieningos nuomonės išsiskiria. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato poreikio dėl kasetinių šaudmenų svarstyti VGT formate. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad klausimas reikalauja tinkamo situacijos įvertinimo. Pasak jos, reikia pasverti visus argumentus už ir prieš – įvertinti ne tik naudą šalies kariniams pajėgumams, bet ir riziką reputacijai. Tuo metu URK ir NSGK pirmininkai KAM siūlymus palaiko.
