Vis augant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mastui tarp paauglių, ekspertai skėsčioja rankomis – problema didžiulė, bet konkrečių jos sprendimo būdų dar nėra.
Visuomenei siunčiama dviprasmiška žinutė
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad vertinant naujausias tendencijas, akivaizdu, jog situacija dėl nepilnamečių svaiginimosi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra išslydusi iš rankų.
„Negalime sustabdyti masto ir pakeisti krypties. Apklausos duomenys rodo, kad narkotikų vartojimas taip nepilnamečių didėja. Keičiasi ir medžiagų pobūdis – jos tampa vis pavojingesnės. Taip pat keičiasi platinimo būdai – jie pereina į elektroninę, sunkiau kontroliuojamą, erdvę.
Rezonansiniai, dideli įvykiai, kaip nelaimė Marijampolėje, atkreipia dėmesį, ir keliame klausimą, ar esame ant gerų bėgių.
Turime visokiausių pasvarstymų, kas galėtų veikti. Programų prirašyta nemažai, net ir Seime patvirtinta nacionalinė darbotvarkė kovai su narkotikų plitimu. Yra daug gerų krypčių, bet mūsų atveju tai neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino vyriausiasis prezidento patarėjas.
K.Budrys pastebėjo, kad pirmadienį prezidentas pasikvietė atsakingus ministrus ir policijos generalinį komisarą klausdamas, ar turime bent kelis sėkmės atvejus, kai kažkurioje savivaldybėje situacija keitėsi į gerą pusę.
„Atsakymas – Lietuvoje ne, bet turime gerų pavyzdžių kitose šalyse. Nėra taip, kad viena institucija viską padarys, kai visi kažką daro, nėra vieno atsakingo. Koordinuojanti institucija turėtų būti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Šioje temoje nėra nei institucinės, nei politinės lyderystės. Prezidento pozicija yra ta, kad tendencija yra prasta, atvejai yra rezonuojantys. Mes programuojame visuomenę didelėmis problemomis, nematome, kad ant stalo būtų padėti įrankiai, kurie tinka.
Dėl dviprasmiškų žinučių, kurios siunčia neaiškią mintį, kokios pozicijos valstybėje turime laikytis, bendras informacinis fonas yra keistas, dėl to reikia performuluoti visą problemą iš kitos pusės. Prezidentas kalba apie kietąsias priemones, kurios bent jau leistų valstybei grąžinti visą temą į kontrolę. (...)
Yra prezidento siūlymai riboti tam tikrų priemonių, kaip elektroninės cigaretės, apyvartą. (...) Negalime ignoruoti, kad dabar elektroninės cigaretės – ta priemonė, kuri pirmiausiai priartina prie įvairių narkotinių medžiagų, inhaliantų, vartojamų kenksmingoms medžiagoms pasisavinti“, – kalbėjo K.Budrys.
Vyriausiasis prezidento patarėjas sakė, kad prezidentas nepritaria ir retorikai, susijusiai su narkotinių medžiagų dekriminalizavimu.
„Tai yra bloga žinutė, prezidentas nepritaria tam, kaip apie tai yra kalbama. Valstybė perspaudžia šioje temoje“, – dėstė K.Budrys.
Privalomas mokinių testavimas būtų neveiksmingas?
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) valdybos narė Austėja Išganaitė pritaria, kad problema yra didelė, tačiau, anot jos, ji egzistuoja ne tik mokyklų ribose.
„Moksleiviai narkotines medžiagas gali gauti ne tik mokykloje, ir ne tik susitinkant gyvai. Ši problema yra ne tik mokyklų lygmenyje. LMS pritartų minkštosioms priemonėms, prevencijos būtų nuosekliam ir efektyviam vykdymui. Yra daug ir įvairių priemonių įsigyti narkotines medžiagas. Turime didelį socialinių tinklų pasirinkimą, tai moksleiviai aktyviai išnaudoja.
Mokyklos yra labiau linkę bausti, atlikinėti patikras, nei pasirūpinti, kad būtų nuosekliai vykdoma prevencija“, – dalijosi A.Išganaitė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė svarstė, kad padidėjus narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasiūlai, ir nerimstant paklausai, turime tokią situaciją, kokia yra dabar.
„Narkotikus lengva įsigyti, kainos nėra labai didelės, todėl žmonės pasirenka tokį būdą. Kontrolė niekur nedingo, ji yra visai didelė, tačiau pasikeitė medžiagos. Jei kažkada būdavo šešios pagrindinės narkotikų medžiagos, dabar medžiagų yra visiška gausybė.
Mes kalbame apie tūkstantį medžiagų, kurios yra mažos, paprastai vartojamos, skiedžiamos su prieinamais produktais, kaip elektroninės cigaretės. Žalos klausimas, kad vartoti negalima bet ko, bet kaip, lieka iki galo nesuvokiamas“, – kalbėjo A.Želvienė.
Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja akcentavo, kad priemonės, šalyje sumažinusios alkoholio vartojimą, neveiks kovojant su narkotikais.
„Mes negalime uždrausti reklamuoti narkotikų, nes jie niekada ir nebuvo reklamuoti. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo narkotikų prevenciją, o trumpalaikių veiksmingų priemonių nėra. Tai ir yra didžioji problema. Ir dabar yra griežta kontrolė, norėtume kažko efektyvesnio, bet dabar taip tiesiog nesigauna.
Privalomas mokinių testavimas nėra įvardijama kaip veiksminga priemonė. Moksleiviai yra labai gudrūs ir gerai žino, kaip apeiti tokius dalykus. Taip pat daugelis kalba apie geros atmosferos mokykloje kūrimą, gerą moksleivių psichinę sveikatą, galėjimą keiptis pagalbos į mokytoją. Jei pati mokykla tave tikrins, krės ir t.t. – tai yra priešingi dalykai“, – aiškino A.Želvienė.
Seimo vicepirmininkas, „darbietis“ Andrius Mazuronis buvo griežtas. Jis kėlė klausimą, koks yra tikslas vykdyti privalomą mokinių testavimą, esą geriau būtų tikrinti mokinių daiktus.
„Koks yra tikslas? Sužinoti kiek procentų vartoja? Yra atlikti paviršių testai, kurie rodo, kad visose mokyklose, kuriose jie buvo atlikti, buvo rasta vienokios ar kitokios rūšies narkotinių medžiagų. Daug svarbesnis klausimas yra, ką mes turime daryti, kad narkotinės medžiagos bent jau mokyklose nebūtų disponuojamos.
Esu šalininkas, kad reikėtų tikrinti, kas atsinešama į mokyklą, peržiūrėti mokinių spinteles, kad bent jau mokyklos erdvė būtų saugi“, – sakė A.Mazuronis.
Svarbus šeimos ryšys
Priklausomybių reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ socialinės bendruomenės darbuotoja Laura Venzlauskienė aiškino, kad visuomenėje vyrauja mitas, kad elektroninės cigaretės ir viskas, kas su jomis vartojama, nėra kvaišalai.
„Tai atpalaiduoja visuomenę ir jaunimą. Jie mano, kad čia nieko tokio, vienas, du, trys kartai. Nuo šitų priemonių jaunimas yra pripratinamas prie atsipalaidavimo, tokio laisvalaikio veikimo. Tokios medžiagos stipriai paveikia psichiką, smegenis, todėl yra stimulas vartoti dar, pabandyti stipriau“, – kalbėjo specialistė.
L.Venzlauskienė pabrėžė, kad jaunam žmogui labai stiprią įtaką turi bendravimas su šeima. Pasak jos, svarbu, kiek yra bendraujama, kiek dėmesio skiriama vienas kitam.
„Dabar visuomenė yra lėkime, nieko nespėja. Nežinau, kiek tėvų pasiteirauja, kaip sekasi, ar kas atsitiko. Kai nėra artimo ryšio namuose, jie tą ryšį suranda gatvėje su draugais, įvairiomis bendruomenėmis“, – sakė ji.
