„Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms. Mūsų tikslas – atsparumas neteisėtos migracijos krizėms ateityje. Dėjome didžiules pastangas, kad atitinkami pakeitimai atsirastų ES teisėkūriniuose pasiūlymuose. Šiuo metu yra iškilusi grėsmė, kad instrumentalizavimo reiškinys ir kovai su juo būtinos priemonės ir toliau liks neatspindėtos ir neįtvirtintos ES teisėje“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Pažymima, kad 2021 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas. Į šį teisėkūros pasiūlymą buvo įtraukti ir Lietuvos bei ją remiančių ES valstybių narių grupės teikti siūlymai.
„ES Tarybos patvirtintas derybinis mandatas yra palankus Lietuvai – įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, yra nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių“, – rašoma ministerijos pranešime.
Tačiau š. m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetas balsavo už siūlymą išbraukti iš pasiūlymo visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, tai lems sudėtingas derybas tolimesniame ES teisėkūros procese, kai ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija triloguose sieks kompromiso, tenkinančio visų interesus.
Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka nuosekli – ES teisėje reikia instrumentų, įgalinančių valstybes nares gintis nuo Rusijos ir Baltarusijos režimų hibridinių išpuolių, įskaitant neteisėtos migracijos srautų organizavimą.
