Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyrių iškelti kandidatai į prezidentus iki trečiadienio turi apsispręsti, ar varžysis dėl šio posto.
Kol kas savo sprendimą paskelbė tik konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę pranešė, kad prezidento rinkimuose nedalyvaus.
Bet kol kas vis dar nežinia, kam iš partijos vadovo posto po būsimų parlamento rinkimų ketinantis trauktis G.Landsbergis perduos valdžios estafetę ir kas dešiniųjų deglą neš per prezidento rinkimus.
Ar tai bus premjerė Ingrida Šimonytė, ar vis dažniau kaip galima konservatorių lyderė įvardijama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė?
Nė viena, nė kita laukiamo atsakymo dar nepateikė. Bet politikos užkulisiuose vis garsiau sklinda kalbos, kad jei I.Šimonytė praneš nesieksianti prezidento posto, tai bus akivaizdus ženklas, jog premjerė save mato eurokomisarės kėdėje.
Politikos žinovų nuomone, šis postas I.Šimonytei esą pasiekiamas daug lengviau nei buvo galima įsivaizduoti anksčiau.
Bet esą yra viena sąlyga: Gitanas Nausėda neturėtų stoti skersai kelio premjerei tik tuo atveju, jeigu buvusi prezidento varžovė ankstesniuose rinkimuose jo kelyje į antrąją kadenciją neišnirs ir vėl.
Teigiama, kad dėl to netgi gali būti pasiektas susitarimas tarp konservatorių vadovybės ir Prezidentūros, bent jau turėjo vykti panašūs pokalbiai.
Prezidento atstovai tai neigia. Jų tvirtinimu, jokių susitarimų ar pokalbių dėl to, kas galėtų pretenduoti į eurokomisaro postą, kai iš jo pasitrauks dabartinis Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, kuris atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą, kol kas dar esą nevyko.
Neoficialiai kalbinti prezidento aplinkos atstovai taip leidžia suprasti, kad toks susitarimas ir nereikalingas – galimas I.Šimonytės kandidatavimas prezidento rinkimuose esą nekeltų jokios grėsmės G.Nausėdos galimybėms juos laimėti.
Kaip ten bebūtų, į galimą I.Šimonytės sprendimą siekti eurokomisaro posto S.Daukanto aikštės rūmai žiūri gerokai palankiau, nei į buvusias panašias konservatorių lyderio pretenzijas.
Turėjo tapti tramplynu
Kalbos, kad G.Landsbergis gali siekti eurokomisaro posto pasigirdo iš karto, kai po laimėtų Seimo rinkimų konservatorių lyderis atsisėdo į užsienio reikalų ministro kėdę.
Tuomet net ir daugelis jo bendražygių svarstė, kad diplomatijos vadovo postas G.Landsbergiui gali tapti savotišku tramplynu siekiant dar aukštesnių pozicijų.
Toks scenarijus gana patraukliai atrodė ir patiems konservatoriams, kurie vis labiau nerimauja, jog G.Landsbergio pavardė kandidatų į Seimą sąraše gali atbaidyti dalį rinkėjų. Todėl partijos vedlio „tremtis“ esą būtų naudinga visiems.
Tačiau G.Landsbergio ambicijas turėjo apmalšinti netrukus prasidėję vaidai su prezidentu, ypač dėl pastarojo nenoro premjerei užleisti kėdę prie Europos Vadovų tarybos stalo.
Buvo nusiteikęs pakentėti
Prieš kurį laiką neoficialiai kalbinti Prezidentūros atstovai itin kritiškai vertino galimybę, kad G.Nausėda palaimintų G.Landsbergio kandidatūrą.
Svarstyta, kad toks paskyrimas esą įmanomas tik tuo atveju, jei G.Nausėda prezidento rinkimus pralaimėtų I.Šimonytei.
Tada netgi juokauta, kad priešingu atveju ketverius metus G.Landsbergį šalia ištvėręs G.Nausėda suras jėgų pakentėti dar keturis mėnesius.
Nauja Europos Komisija bus pradėta formuoti po Europos Parlamento rinkimų, kurie kitąmet vyks birželio pradžioje. Lietuvos atstovą į ją turės galimybę siūlyti dabartinė Vyriausybė, tačiau pagal mūsų šalies įstatymus, jos siūlomai kandidatūrai yra būtinas prezidento pritarimas.
Be to, anot kai kurių konservatorių, net jeigu dėl G.Landsbergio kandidatūros būtų valdančiosios koalicijos susitarimas ir šalies vadovas neturėtų pasirinkimo, vargu, ar jis konservatorių lyderiui stengtųsi išrūpinti palankų portfelį, dėl kurio derybos vyksta Europos Vadovų Taryboje.
Taip pat abejojama, ar G.Landsbergio kandidatūra į eurokomisarus sulauktų ir palaikymo Seime.
Kai kurie anksčiau neoficialiai kalbinti Liberalų sąjūdžio atstovai yra pripažinę, jog žvelgiant iš savanaudiškų pozicijų, jiems esą yra kur kas naudingiau, kad G.Landsbergis ir toliau išliktų rakštimi konservatoriams. Tokiu atveju esą didesnio rinkėjų palaikymo Seimo rinkimuose galėtų tikėtis liberalai.
Išvengtų konkurencijos ir kritikos
Tuo metu I.Šimonytės „tremtis“ ir vis dar populiarios politikės eliminavimas iš būsimos rinkimų kovos politiniams konkurentams, ypač liberalams, gali reikšti papildomų balsų.
Kai kurie lrytas.lt kalbinti pašnekovai iš kitų partijų mano, kad I.Šimonytės galimas kandidatavimas gali būti naudingas ir G.Nausėdai, kuris taip išvengtų ne tik rimtesnės konkurencijos prezidento rinkimuose, bet ir aštrios premjerės kritikos iš opozicijos apkasų tuo atveju, jei dešinieji pralaimėtų Seimo rinkimus.
Tiesa, anot politikų, išlieka rizika, kad I.Šimonytė gali mėginti eurokomisaro tribūną išnaudoti būsimos valdžios kritikai. Taip yra dariusi buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, iš eurokomisaro posto nesunkiai persėdusi į prezidento kėdę.
Vis dėlto, manoma, kad nuo buvusios premjerės labiau galėtų kliūti būsimai Vyriausybei, tuo metu antrai kadencijai perrinktas G.Nausėda, vargu, ar jai būtų įdomus taikinys.
Postą perleistų M.Navickienei
Siekti eurokomisarės posto I.Šimonytei yra viena kliūtis, bet ir ji yra apeinama. Šaltinių teigimu, nusprendusi kandidatuoti į eurokomisarus premjerė turėtų pasitraukti iš užimamų pareigų.
Tam ji greičiausiai pasinaudotų po prezidento rinkimų vyksiančiu Vyriausybės įgaliojimų grąžinimu. Nors prezidentas greičiausiai nebus pasikeitęs, pagal šalies įstatymus tokia procedūra neišvengiama.
Neoficialiai svarstoma, esą I.Šimonytė Vyriausybės vairą iki jos kadencijos pabaigos turėtų perleisti ministrei M.Navickienei, kurią konservatorių vadovybė projektuoja kaip būsimą partijos lyderę.
Nors nėra draudimo iš premjero pareigų kandidatuoti į eurokomisarus, tačiau abejojama, ar toks veiksmas būtų suprastas Briuselyje. Be to, vargu, ar tai būtų priimtina ir pačiai I.Šimonytei.
Bet kokiu atveju I.Šimonytė beveik niekuo nerizikuotų – iki jos vadovaujamos Vyriausybės darbo pabaigos jau bus likęs mažiau nei pusmetis.
Taip pat manoma, kad G.Nausėda neturėtų rimtesnių argumentų, kodėl galėtų atmesti buvusios premjerės kandidatūrą, kuri pagal buvusių pareigų svorį Europos Komisijoje galėtų pretenduoti į solidų, gal net viceprezidentės postą.
Mato ir daugiau privalumų
Panašu, kad visos šios aplinkybės jau buvo ar vis dar yra aptarinėjamos ir Prezidentūroje. Nors jos atstovai neigia bet kokius galimus išankstinius susitarimus, neatrodo, kad politikos užkulisiuose aptarinėjami scenarijai dėl eurokomisaro jiems būtų naujiena.
Neoficialiai kalbinti su prezidento aplinka susiję asmenys paminėjo, kad I.Šimonytė turi pranašumą prieš G.Landsbergį dar ir todėl, jog buvusios jos pareigos gali sudaryti platesnes bei palankesnes galimybes deryboms dėl būsimo portfelio.
Tuo metu G.Landsbergis pagal savo dabartinį veiklos pobūdį esą galėtų taikytis į užsienio politiką, tačiau abejojama, ar Europos Komisija ryžtųsi šį portfelį patikėti atstovui iš Baltijos šalių.
Prezidentūros atstovai neoficialiai pripažįsta ir tai, kad iš Prezidentūros pusės I.Šimonytės kandidatavimui neturėtų kilti didesnių kliūčių.
Tačiau pabrėžiama, jog įvairūs aptariami scenarijai yra neoficialūs ir jokių oficialių pokalbių ar net užuominų šia tema esą nėra buvę. „Bet jei premjerė paskelbs, jog nedalyvauja prezidento rinkimuose, tai gali būti tam tikras ženklas, kad tokių planų yra“, – svarstė lrytas.lt pašnekovas.
Panašiai kalba ir kai kurie konservatoriai, kurių nuomone, toks galimas scenarijus būtų naudingas partijai.
„Vargu, ar G.Nausėda sutiks, kad kandidatu į eurokomisarus būtų skiriamas G.Landsbergis, o apeiti jį šiuo atveju nėra kaip. Tuo metu atiduoti tokį portfelį kam nors iš gatvės būtų neprotinga“, – lrytas.lt sakė įtakingas konservatorius.
V.Sinkevičiaus šansai – nuliniai
Valdančiosios partijos atstovas taip pat itin skeptiškai vertino Seimo užkulisiuose pasigirstančias kalbas, jog į eurokomisarus vėl galėtų būti pasiūlytas V.Sinkevičius.
Kai kurie tokio siūlymo šalininkai svarsto, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės į komisarus deleguotas buvęs ministras antrą kadenciją esą galėtų pretenduoti į kur kas reikšmingesnį postą. Be to, tokiu būdu V.Sinkevičius esą irgi būtų eliminuotas iš būsimos kovos dėl valdžios Lietuvoje, į kurią, jis, tikėtina, bandys patekti su S.Skvernelio partija.
Vis dėl to tiek valdantieji, tiek ir Prezidentūra tokį scenarijų nurašo kaip visiškai nerealų.
„Tokie postai, kaip eurokomisaro, nesimėto ir partija tokio vadovybės sprendimo nesuprastų“, – įsitikinęs lrytas.lt pašnekovas.
Beje, prieš paskiriant V.Sinkevičių eurokomisaru 2019 metais, buvo aptariama ir galimybė į šį postą teikti premjero S.Skvernelio kandidatūrą.
Šaltinių teigimu, dėl šios kandidatūros vyko konsultacijos su Briuselio pareigūnais, tačiau jie į tokius planus tada žiūrėjo nepalankiai dėl S.Skvernelio užimamų premjero pareigų.
„Būtų atrodę nesolidžiai, kai premjeras save siūlo kandidatu į eurokomisarus, o Vyriausybė už jį balsuoja.
Visai kitaip gali atrodyti situacija, kai į šį postą siūloma po prezidento rinkimų iš posto pasitraukusi buvusi premjerė. Man atrodo, kad toks scenarijus, jog I.Šimonytė gali išvykti į Briuselį, atrodo visiškai realus“, – mano ankstesnės Vyriausybės darbą iš arti stebėjęs pašnekovas.
