Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai įvertino, kodėl paskutinę minutę socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė turėjo trauktis iš vidinių rinkimų kovos ir kodėl visi kiti kandidatai po I.Šimonytės sprendimo sudėjo ginklus.
Pamatė riziką?
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas netikėtą I.Šimonytės sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose aiškintų kaip vidinių partijos kovų tarp skirtingų TS-LKD sparnų rezultatą.
„Šiuo atveju I.Šimonytė nusprendė išspręsti tą pasistumdymą ir padarė ėjimą žirgu“, – įvertino A.Lašas.
Politologas svarstė, kad vadinamasis progresyvusis partijos sparnas norėjo, kad būtent M.Navickienė taptų partijos kandidate į prezidentus – siekė paauginti naują lyderę, padidinti jos matomumą.
Tačiau kilo rizika, kad pirminiuose rinkimuose M.Navickienė galėjo pralaimėti prieš krikdemiškajam sparnui atstovaujantį Lauryną Kasčiūną.
„Pagal tai, kaip balsavo partijos skyriai, matosi, kad krikdeminis flangas irgi turi pakankamai gerą atsvarą ir populiarumą partijoje, todėl vyksta pasistumdymas tarp tų dviejų flangų – net tarp dviejų ideologinių pozicijų.
Kadangi dabartiniai partijos lyderiai labiau priklauso tam progresyviam flangui, jie nenorėtų, kad gautųsi toks kognityvinis disonansas, ir, pavyzdžiui, koks L.Kasčiūnas taptų partijos kandidatu į prezidentus ir kalbėtų, reikštų pozicijas, kurios nesutaptų su I.Šimonytės, G.Landsbergio ir kitų partiečių pozicijomis“, – dėstė A.Lašas.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip I.Šimonytė argumentavo savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose.
Premjerė nurodė norinti, kad „nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“. Ši užuomina, anot politologo, leidžia suprasti, kad I.Šimonytė nenorėtų, kad konservatorių kandidatas prezidento rinkimuose būtų radikaliai konservatyvus.
„I.Šimonytė, kai priėmė šitą naštą ant savo pečių, pasakė, kad norime kalbėti modernia europietiška, konservatyvių vertybių kalba – tai buvo akivaizdus atsakas, kad „mes nenorime kalbėti kažkokia super konservatyvia kalba“.
Jos komentaras buvo orientuotas į tai, kad partijoje vyksta diskusija ir yra realios galimybės, kad krikdemiškas sparnas gali kažką priešpastatyti M.Navickienei“, – įvertino jis.
Be to, anot politologo, ir iš premjerės nebuvo matyti didelio entuziazmo vėl dalyvauti prezidento rinkimuose – tikėtina, kad pati I.Šimonytė būtų labiau norėjusi, kad rinkimuose dalyvautų M.Navickienė, tačiau matė per didelę riziką, kad pastaroji pralaimėtų vidinius rinkimus.
Kodėl likusieji sudėjo ginklus?
Tačiau kodėl L.Kasčiūnas, iki šiol rodęs entuziazmą dėl šių rinkimų, pasitraukė iš kovos dėl nominacijos, sužinojęs, kad jos sieks I.Šimonytė?
A.Lašas svarstė, kad galimai visi kiti kandidatai atsitraukė matydami platesnį vaizdą.
Anot politologo, vidiniai rinkimai arba „demokratijos šventė“ skamba patraukliai, tačiau labai greitai tokia šventė gali pavirsti drabstymusi kaltinimais, priekaištais, įtampos šaltiniu.
„Manau, kad jie tai puikiai suvokia, ypač dabartiniame kontekste, kai kyla klausimai dėl šeimos politikos ir panašių dalykų. Susiskaldymo partijoje ir taip pakanka, tad jį kelti į viešumą ir viešai aiškintis, kas už ką ir kas prieš ką, partijai ne visai naudinga.
Kitų kandidatų pasitraukimas rodo supratimą, kad partija nesiruošia skaldytis. Krikdeminis sparnas galbūt nesutinka dėl kažkokių dalykų, bet iš partijos trauktis nesiruošia, ir supranta, kad partija jiems irgi yra didelė pridėtinė vertė, leidžianti būti valdžioje, užimti tam tikrus postus, daryti įtaką“, – pabrėžė politologas.
Keršto veiksmas?
Tuo metu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas svarstė, kad I.Šimonytei paskelbus savo sprendimą, kiti iškelti kandidatai, nors ir norėjo kautis dėl šios nominacijos, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik trauktis iš kovos.
„I.Šimonytės sprendimas nustebino, atrodo, kad jis buvo netikėtas visiems. O jai paskelbus, kad ji dalyvauja, kitiems, ko gero, neliko nieko kito, kaip tik sakyti, kad jie nedalyvauja.
Tačiau, mano manymu, būtų geriau, jeigu kiti būtų dalyvavę ar bent kūrę reginį, nes tada būtų galima pristatyti skirtingas idėjas, skirtingus matymus. Kaip demokratija nuo diskusijų yra tik stipresnė, taip ir partija tik stiprėtų.
Šia prasme jie, matyt, nusprendė, kad subordinacija, autoriteto galia lemia tai, kad kiti nepanorėjo dalyvauti rinkimuose“, – įvertino M.Lapinskas.
„Gal nulėmė tai, kad daug senosios, vyresnės kartos žmonių galvoja, kad diskusijos būtinai reiškia susipykimus, pasidalinimus. Bet demokratinėse šalyse kova dėl partijos lyderio posto yra visai normalu“, – pridūrė jis.
Komunikacijos ekspertas abejojo teigiančiais, kad kiti kandidatai iš kovos dėl partijos nominacijos pasitraukė iš keršto ar pykčio, kad I.Šimonytė sprendimą priėmė su niekuo nepasitarusi ir neinformavusi, ir todėl esą paliko ją be jokios „demokratijos šventės“.
M.Lapinskas neatmetė, kad kai kuriems konservatoriams toks netikėtas premjerės sprendimas galėjo būti savotiškas smūgis, tačiau jie vis tiek susitelks ir dirbs vardan jos sėkmės.
„Visoje politikoje ir aljansuose yra emocijos, bet vis tik tos emocijos taip proto netemdo – vis tiek visi galvoja pakankamai racionaliai ir, I.Šimonytei nusprendus dalyvauti rinkimuose, partijos štabe susiburs komanda, partijos skyriai dirbs“, – įsitikinęs jis.
Ar tokiu būdu I.Šimonytė ruošiasi siekti ir partijos pirmininkės vairo, M.Lapinskas nesiėmė spėlioti: „Ką ji nori daryti, ko gero, tik viena ji ir žino. Abejoju, kad kas nors kitas tai žino“.
Daugiau pliusų ar minusų?
Tiesa, politologas A.Lašas pripažįsta, kad įvertinti, ar I.Šimonytės kandidatavimas prezidento rinkimuose partijai atneš daugiau žalos ar naudos, yra sudėtinga.
Politologas abejojo, kad pralaimėjus prezidento rinkimus I.Šimonytė turėtų blogesnę poziciją vesti partiją Seimo rinkimuose.
„I.Šimonytė jau buvo pralaimėjusi vienus prezidento rinkimus ir jokios tragedijos neatsitiko. Nežiūrėčiau į prezidento rinkimus kaip į kokį nors verdiktą, kuris tęsiasi.
Bet kuriuo atveju žinome, kad Lietuvoje veikia politinė švytuoklė, ir dabartiniai valdantieji greičiausiai nebus valdžioje po kitų Seimo rinkimų“, – prognozavo jis.
M.Navickienė liko „ant ledo“?
Jau kurį laiką konservatoriai savotiškai propagavo M.Navickienės kandidatūrą, partijos skyriai išreiškė jai nemenką paramą, tačiau beužsižiebianti ministrės žvaigždė trečiadienį buvo nugesinta, premjerei pranešus apie kandidatavimą.
Visgi, M.Lapinskas įsitikinęs, kad M.Navickienei dar bus surasta galimybių užsiauginti matomumą. Anot jo, per trejus metus ministrės poste M.Navickienė subrendo, jos politiniai gebėjimai ir profilis Lietuvoje išaugo.
„Ji yra ryškiai kitas žmogus, politinis lyderis nei prieš trejus metus. Vienas spalio trečiadienis tikrai nenubraukia to įdirbio, kurį ji padarė. (...)
Ji nebuvo dirbtinai išpūstas burbulas, kad staigiai galėtų subliūkšti“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
