Tiesa, trečiadienį, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų stovykloje lyg kruša iš giedro dangaus pasipylė galimų jų kandidatų į prezidentus baltos vėliavos, juokauti buvo nusiteikę ne visi dešinieji.
Antai anksčiau prezidiumo posėdį, kuriame buvo užfiksuota triuškinanti I.Šimonytės pergalė taip ir neįvykusiuose vidiniuose partijos kandidato į prezidentus rinkimuose, palikęs dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ne vienam pasirodė nusivylęs ar bent nenusiteikęs itin šventiškai.
Paprastai šmaikštus profesorius ir šįkart bandė pajuokauti cituodamas buvusį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą, kad „proces pašol“ (procesas pajudėjo. – Red.), bet daugelis jo balse išgirdo ir nusivylimo kartėlį.
Politikos šachmatų didmeistriu vadinamas buvęs konservatorių vedlys netryško dideliu optimizmu, kai žurnalistų buvo paklaustas apie I.Šimonytės šansus rinkimuose: „Kokie jos šansai? Tokie patys, kaip ir jūsų.“
V.Landsbergis dar atsainiai pasvarstė, kad jeigu žmonės balsuos už I.Šimonytę, gali išrinkti, jeigu nebalsuos – neišrinks: „Jūs paklauskit žmonių, už ką jie balsuos. Aš esu tik vienas iš mažiau nei trijų milijonų.“
Dešiniųjų patriarchas nesureikšmino ir to, kad savo kandidatūras atsiėmė socialinės apsaugos ir darbo bei krašto apsaugos ministrai Monika Navickienė ar Arvydas Anušauskas. „Aš galiu vietoj jų iškelti savo kandidatūrą.
Bet kažin ar tai pagerins padėtį?“ – ištarė politikos veteranas.
Kai kurie konservatoriai tokius buvusio jų vedlio teiginius įvertino kaip galimą nusivylimą, kad jo balsas nebėra svarus ar lemiamas.
Ar tai reiškia, kad V.Landsbergis dėl prezidento rinkimų turėjo kitą planą?
Suguldė vienu mostu
Anot kai kurių konservatorių, jeigu toks planas ir buvo, jis trečiadienį žlugo kartu su kitų iškeltų kandidatų ambicijomis bei užgniaužtais troškimais.
I.Šimonytei netikėtai pranešus, kad ji sieks tapti partijos kandidate į prezidentus, visi kiti savo kandidatūras vienas po kito atsiėmė.
„Atrodė kaip vaikų darželyje – atėjo auklėtoja ir liepė visiems eiti pietų miego“, – kitą dieną buvo šmaikštaujama parlamente.
Ilgiausiai muistėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, bet ir jis galiausiai pranešė apie kapituliaciją.
Viena pirmųjų iš kovos lauko pasitraukė realiausia konservatorių kandidate į prezidentes laikyta M.Navickienė.
Populiari ministrė jau net buvo pradėjusi jaukintis kandidatės į prezidentus vaidmenį, bet, kaip netrukus pati pripažino, apsidžiaugė sulaukusi lemtingo I.Šimonytės skambučio.
Įdomu tai, kad premjerė apie savo sprendimą M.Navickienę irgi informavo paskutinę minutę.
Vyriausybės vadovės sprendimas buvo staigmena ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovui Mindaugui Lingei, kuris pripažino apie tai sužinojęs iš žiniasklaidos.
Turėjo kitą favoritą?
Panašu, kad premjerės žingsnis tik trečiadienį tapo žinomas ir Užsienio reikalų ministerijai vadovaujančiam partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kuris iš kovos dėl kandidatavimo į prezidentus pasitraukė pats pirmas dar praėjusią savaitę.
Ar gali būti, kad V.Landsbergį nuvylė tai, jog prieš aštuonerius metus dešiniųjų vedliu tapęs anūkas neišdrįso parodyti, kokius politinius raumenis užsiaugino, ir tik iš šalies stebi partijai svarbius sprendimus?
Liudininkų teigimu, partijos prezidiumo posėdyje V.Landsbergis šį kartą buvo ypač pasyvus, nors paprastai, jei turi ką pasakyti, netyli.
Praėjusią vasarą būtent jis labiausiai jaukė anūko užmojus paleisti Seimą.
Vis dėlto kai kurie konservatoriai linkę manyti, kad šįkart prastą patriarcho nuotaiką esą galėjo išprovokuoti ne G.Landsbergio nenoras imtis lyderio vaidmens, o buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Jos kandidatūrą buvo iškėlę aštuoniolika valdančiosios partijos skyrių.
Šaltinių teigimu, kai kuriais atvejais tai esą buvo daroma ne be V.Landsbergio paraginimų ar pamąstymų, koks scenarijus būtų naudingiausias partijai.
Anot politologų, D.Grybauskaitės dalyvavimas prezidento rinkimuose galėtų sukurti didžiausią intrigą.
Kai kurių konservatorių nuomone, „ant jos“ statė ir patyręs politikos senbuvis V.Landsbergis, puikiai suprasdamas, kad būtent jos dalyvavimas procese gali priartinti ir jo anūko svajonę tapti eurokomisaru.
Vis dėlto ir buvusi prezidentė konservatoriams pranešė, kad jų rengiamoje „demokratijos šventėje“ nedalyvaus.
Tiesa, kai kurie dešinieji iš karto priminė, kad neigiamas D.Grybauskaitės atsakymas konservatoriams neužkerta jai kelio prezidento posto siekti kaip nepartinei kandidatei.
Neabejojama, kad tokiu atveju baltą vėliavą iškeltų ir I.Šimonytė, būsimuose rinkimuose nusitaikiusi į „nuosaikių, proeuropietiškos dešinės“ rinkėjų balsus.
Erdvės manevrams neliko
Seimo senbuvis konservatorius Jurgis Razma svarstė, kad gal V.Landsbergis trečiadienį neatrodė laimingas dėl to, jog turėjo kitą favoritą.
Vis dėlto „Lietuvos ryto“ pakalbintas Seimo vicepirmininkas pripažino, kad iš meniškų profesoriaus replikų ne visuomet teisinga daryti kokias nors gilesnes analizes: „Man atrodė, kad jis tiesiog pašmaikštavo, ir tiek.
Jis buvo pasyvus ir prezidiume, nes šiuo atveju, kai visi kandidatai atsisakė ir liko tik viena, erdvės kažkokiems manevrams ir diskusijoms neliko.“
Politikas taip pat abejojo, kad V.Landsbergiui nuotaiką galėjo gadinti tai, jog lemiamą žodį priimant svarbiausius sprendimus partijoje turi ne anūkas, o I.Šimonytė.
Anot J.Razmos, tokia yra realybė – visiems akivaizdu, kad premjerės politinis svoris šiuo metu partijoje yra didžiausias: „Nemanau, kad čia kažkam dėl to turėtų kilti kokių nors nuoskaudų.
Mūsų bendruomenėje ji yra suvokiama kaip lyderė, kuri imasi atsakomybės, o partijos pirmininkas labai prasmingai ir aktyviai veikia siauresnėje – užsienio politikos srityje.“
Užpildė lyderystės vakuumą
Tuo metu vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad G.Landsbergis jau seniai nėra tas, kurio žodis partijoje yra lemiamas.
Anot politikos senbuvio, visiems esą seniai akivaizdu, kad G.Landsbergis yra nusišalinęs nuo vadovavimo partijai: „Jei tik kyla kokia aštresnė situacija, žiūrėk, Gabrieliaus nėra ir į priekį išstumiama kokia nors vargšė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tai čia nieko nauja.“
Bet E.Gentvilui pasirodė svarbu, kad šįkart G.Landsbergis, regis, net nežinojo apie premjerės apsisprendimą: „Arba nebuvo bendro dėliojimo visai, arba jis buvo, bet I.Šimonytė ėmė juos ir nukirto, ir visi kasčiūnai liko su atvipusiais žandikauliais.“
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar V.Landsbergį galėjo skaudinti tai, kad ir jo anūkas į tai, kas vyksta partijoje, žiūri atvipusiu žandikauliu, E.Gentvilas šyptelėjo: „Nežinau, kokią viziją ir kokių lūkesčių jis dėl anūko galėjo turėti, bet šią vasarą Gabrieliaus pasiūlyta pirmalaikių Seimo rinkimų idėja, manau, viską profesoriui turėjo sustatyti į vietas.“
Liberalas tikino manąs, kad G.Landsbergis turi lyderiui reikiamų savybių, tačiau esą sąmoningai traukiasi nuo atsakomybės: „Galbūt jis nenori būti lyderiu ir natūraliai partiją prie to veda. Tai lyderystės vakuumą Ingrida bando užpildyti savimi.“
