Pirmadienį paklaustas, ar mato galimybių valstybei įgyvendinti mokytojų reikalavimus dėl savo darbo sąlygų gerinimo, G.Nausėda pabrėžė, kad konstruktyvias derybas kol kas įsivaizduoti sudėtinga. Pasak prezidento, ministerija tam nepasirengusi.
„Manau, kad situacija šiek tiek pakliuvo į akligatvį, kadangi, ko gero, tenka pripažinti, kad ministras savo portfelyje deryboms beveik nieko neturėjo.
Kuomet švietimo profsąjunga, kuri streikuoja, lankėsi pas mus, jie buvo pasirengę kompromisiniams pasiūlymams, bet iš esmės apie jokį kompromisą nebuvo galima kalbėti, nes nuėję į ministeriją jie sužinojo, kad nė per milimetrą nieko kito pasiūlyta nebus.
Turbūt keistoka įsivaizduoti tokias derybas, kuriose viena iš pusių yra absoliučiai nepasirengusi bet kokioms nuolaidoms“, – konstatavo šalies vadovas.
Pasak prezidento, situacija šiandien – komplikuota, bet ugdymo procesas dėl to esą nukentėti negali.
„Aš tikrai nesiimsiu rekomenduoti profsąjungoms daryti vienokius ar kitokius veiksmus, jos pačios tai nuspręs. Norėtųsi, kad švietimo ir ugdymo procesas būtų sklandus, kad jo netrikdytų tokio pobūdžio konfliktai, bet, deja, situacija yra tokia, kokia yra.
Aš nekvestionuoju profsąjungų teisės streikuoti ir ginti savo narių interesus, ką jos ir daro“, – aiškino G.Nausėda.
Primename, kad toliau tęsiasi rugsėjo 29-ąją prasidėjęs mokytojų streikas. Planuojama, kad jis tęsis bent mėnesį, iki spalio pabaigos.
Tęsiasi ir derybos tarp ministerijos bei streikuojančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Tačiau kol kas pokalbiai tarp ŠMSM ir pedadgogų nėra vaisingi.
ŠMSM rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau – 56 procentais.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
