„Skolinimasis yra, kaip suprantate, didesnių išlaidų atidėjimas ateičiai. Skolintos lėšos finansuojamos iš to paties biudžeto. Dėl to reikia žiūrėti, kiek tai atitiks ir europinius kriterijus“, – Eltai teigė A. Anušauskas.
Pasak ministro, šalies vadovas taip pat galėtų siekti, kad išlaidos gynybai būtų atskirtos nuo Mastrichto kriterijų. Tačiau kol kas A. Anušauskas nemano, kad tokia perspektyva yra reali.
„Šiuo atveju, manau, kad prezidentas turi galimybę kalbėti europiniu lygiu, kad, pavyzdžiui, išlaidas gynybai būtų kaip nors atskirai nuo Mastrichto kriterijų. Nematau kol kas perspektyvų tam, bet kalbėtis apie tai reikia“, – sakė jis.
Visgi detaliau komentuoti Prezidentūros iniciatyvos kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis gynybai iki 3 proc. BVP ministras kol kas nenorėjo.
ELTA primena, kad antradienį Seimui bus pateiktas 2024 m. valstybės biudžeto projektas.
Krašto apsaugos finansavimas kitais metais sudarys 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
