Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Darbo taryba ir darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į ministerijos vadovybę prašydamos E.Bajarūną išsikviesti konsultacijų į Lietuvą tol, kol bus atliktos visos reikiamos procedūros ir įvertintas galimai netinkamas jo elgesys.
Be to, prašoma įvertinti, ar spaudos konferenciją surengęs ambasadorius nenusižengė diplomatinės tarnybos statutiškumui.
Negana to, raginama atlikti ministerijos vidaus auditą ir nustatyti, kokiu būdu URM Generalinės inspekcijos išvada ir informacija apie ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojų liudijimus pasiekė žiniasklaidą.
Šią savaitę padėtį, susiklosčiusią dėl ambasadoriaus E.Bajarūno, turėtų aptarti Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Apklausė 13 darbuotojų
Kaip praėjusią savaitę paskelbė delfi.lt, Lietuvos ambasadoje Londone rugsėjį apsilankiusi URM Generalinė inspekcija atliko situacijos vertinimą ir apklausė 13 ambasados darbuotojų.
Pasak apklaustųjų, E.Bajarūnas su darbuotojais elgiasi nekorektiškai ir nemandagiai, darbuotojai yra sulaukę grasinimų, esą bus atleisti iš darbo arba grąžinti dirbti į ministeriją; daugelis teigia patyrę viešo įžeidinėjimo, patyčių, žeminančios kritikos, žodinės agresijos apraiškų; darbuotojai nenori eiti į darbą, o atėję jaučia įtampą ir nerimą; siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę ambasadorius menkina žemesnio rango darbuotojų orumą, rodo nepagarbą.
Ambasados darbuotojai taip pat aiškino, kad E.Bajarūno sutuoktinė Giedrė Žickytė deleguoja darbuotojams asmeninio pobūdžio užduotis ir asmeninėms reikmėms naudoja ambasados ūkinį inventorių (automobilį, finansus).
Inspektoriai URM vadovybei rekomendavo atlikti E.Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą, nustatyti jo tinkamumą dirbti diplomatinėje atstovybėje ir vėliau spręsti dėl ambasadoriaus tinkamumo eiti pareigas.
Neigė visus kaltinimus
Netrukus po to, kai buvo paviešinta tokia informacija, E.Bajarūnas Vilniuje surengė spaudos konferenciją.
„Per visus 30 savo darbo valstybei metų pirmą kartą esu kažkuo kaltinamas. Ir pirmą kartą kaip vadovas esu gavęs tokį kaltinimą.
Nepaisant to, kad tik per spaudą tenka girdėti tokius kaltinimus, juos vertinu labai rimtai. Ir išvis tokie dalykai kaip mobingas man, kaip asmeniui, yra visiškai nepriimtini jokiomis formomis.
Rūpinuosi valstybės interesais ir jos prestižu. Ir žinau, kad situacija kenkia prestižui ir ambasadai. Manau, jog suprantate, kad tai neadekvati situacija, – pirmą kartą politinėje kovoje naudojamas ambasadorius.
Susilaikiau nuo komentarų ir dėl elementarios priežasties – nutekinama informacija apie neva mobingą, finansinius pažeidimus, ją nuo rugpjūčio pabaigos aptarinėja žiniasklaida, bet iki šio pirmadienio nebuvau matęs jokios su kaltinimais susijusios oficialios informacijos“, – dėstė E.Bajarūnas.
Kalbėdamas apie ambasados finansus ir keliamus klausimus dėl galimo piktnaudžiavimo reprezentacinėmis lėšomis diplomatas nurodė, kad rugsėjo 11 d. gavo oficialų kreipimąsi iš URM dėl audito. Jo žiniomis, toks auditas buvo atliekamas ir kitose atstovybėse.
Anot ambasadoriaus, paskelbtoje auditų ataskaitoje jokių kaltinimų ar abejonių dėl Londono ambasados nėra.
Teisindamasis dėl jam mestų kaltinimų E.Bajarūnas pabrėžė esantis itin reiklus ir darbštus vadovas, galbūt dėl to ir sulaukė kritikos iš ambasados darbuotojų: „Natūralu, kad mano reiklumas ir aktyvumas peržengia standartines ribas. Ne visiems žmonėms patinka vadovas, kuris dirba taip intensyviai.“
E.Bajarūnas taip pat tvirtino, kad jo žmona G.Žickytė nepiktnaudžiavo ambasados resursais, neviršijo turimų įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo padėtimi.
„Ambasadoriaus žmona yra oficialiu statusu valstybei atstovaujantis asmuo, gaunantis oficialų atlyginimą, ir jai priklauso atlikti tam tikras funkcijas.
Joms atlikti mano žmona kartais turėdavo paprašyti transporto ar kitų darbuotojų pagalbos. Bet mano žmona nesinaudojo gydytojo paslaugomis Londone. Taškas. Nesinaudojo. Taškas“, – kalbėjo E.Bajarūnas.
Pavadino reikliu vadovu
Su E.Bajarūnu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda užstojo ambasadorių, pavadino jį reikliu vadovu.
Tačiau prezidentui užkliuvo tai, kaip konfidenciali informacija apie ambasados auditą atsidūrė viešojoje erdvėje: „Yra tik du variantai – arba situacija yra nevaldoma ir vidutinės grandies žmonės ją išplukdo į viešąją erdvę, arba visa tai daroma su Užsienio reikalų ministerijos vadovybės žinia. Abu dalykai yra tiesiog nepriimtini.“
Vertindamas pasirodžiusius ambasados darbuotojų liudijimus apie esą nederamą ilgamečio diplomato elgesį prezidentas nurodė, kad E.Bajarūnas yra reiklus vadovas, todėl esą gali kilti tam tikro pobūdžio konfliktų, įtampų, kai ambasadorius reikalauja daugiau, nei vidutinės grandies darbuotojai mano turį daryti.
Anot G.Nausėdos, didelę laiko dalį ambasadorius Jungtinėje Karalystėje skiria susitikimams su lietuvių diaspora, išsibarsčiusia po visą šalį. Todėl kelionės ir dalyvavimas įvairiuose renginiuose vyksta ir ne darbo valandomis, o dėl to kyla nesutarimų su darbuotojais.
Prezidento teigimu, E.Bajarūnas toliau turi dirbti ambasadoje Londone.
Ministras nusistebėjo
G.Nausėdos pozicija dėl E.Bajarūno nustebino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
„Prezidentas, mano žiniomis, nėra susipažinęs su informacija iš kitos pusės. Su tais 13 žmonių, kurie yra ne tik iš Užsienio reikalų ministerijos, kurie pasisakė ganėtinai detaliai apie jų darbo sąlygas.
Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena istorijos dalimi grąžinti ambasadorių atgal pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną turi su juo toliau dirbti, nėra iki galo atsakinga.
Politinis vertinimas būtų labai paprastas. Įsivaizduokite dabar situaciją, kurioje ministras Landsbergis sulauktų kaltinimų iš 13 asmenų, iš trijų institucijų, kad jis netinkamai elgiasi su savo darbuotojais. Ir tada kas nors pasakytų: tegul eina toliau dirbti, nes jo darbas yra specifinis. Nemanau, kad turėčiau galimybę nueiti, neatsakyti į jūsų klausimus.
Yra aiškūs standartai, kaip vadovai turi elgtis su savo pavaldiniais, kaip jie turi bendrauti, kokie lūkesčiai jiems yra keliami“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Priminė priežodį
Į skandalą dėl E.Bajarūno sureagavo ir opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai.
„Keista skaityti G.Landsbergio moralus E.Bajarūnui, kai paties G.Landsbergio ministerijoje atliktas vidinis tyrimas parodė, kad ministro vadovavimo stiliumi yra nepatenkinti dauguma ministerijos darbuotojų.
Verta prisiminti patarlę „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Galbūt G.Landsbergiui reikėtų pirmiausia paviešinti informaciją apie darbuotojų nusiskundimus savo ministerijoje ir tik tada moralizuoti kitus“, – svarstė Seimo narys Gintautas Paluckas.
Kitas socialdemokratas, buvęs ambasadorius Remigijus Motuzas irgi stebėjosi, kodėl užsienio reikalų ministras netaiko tų pačių tarnybinės etikos standartų sau kaip ir E.Bajarūnui.
„Kai trylika darbuotojų Jungtinės Karalystės ambasadoje pasakė, kad jie nepatenkinti santykiais su vadovu, G.Landsbergis pasakė, kad patekęs į panašią situaciją nebegalėtų vadovauti kolektyvui.
Tačiau kai Užsienio reikalų ministerija atliko vidinį patikrinimą, kuriame išaiškėjo, kad didesnė dalis URM darbuotojų nėra patenkinti esama psichologine atmosfera ministerijoje, ministras tyrimo rezultatus nuo visuomenės ir nuo žiniasklaidos ramiausiai nuslėpė“, – priminė R.Motuzas.
Pasirodžius informacijai apie itin prastą valstybės tarnautojų darbo aplinką Užsienio reikalų ministerijoje socialdemokratų atstovai pareikalavo, kad ministras G.Landsbergis paviešintų visą 2022 metų tyrimą, kuriame buvo nustatytas URM darbuotojų nepasitenkinimas blogu mikroklimatu darbe bei paties ministro ir ministerijos kanclerės Ingos Černiuk vadybiniais gebėjimais. (ELTA, LR)
