„Tikimybė dėl išorinės veiklos, galinčios pažeisti dujotiekį tarp Suomijos ir Estijos, kelia nerimą. Palaikome ryšį su partneriais dėl svarbios infrastruktūros objektų Baltijos jūroje. Lietuva yra pasirengusi suteikti visą reikiamą pagalbą tiriant incidentą“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Solidarizuojamės su Estija ir Suomija“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, teigdamas, kad Europos Sąjungos ir NATO narėms reikėtų svarstyti, kaip būtų galima bendromis jėgomis užtikrinti Bendrijos ir Aljanso energetinį saugumą.
„Esu labai susirūpinęs dėl svarbiausios Baltijos jūros infrastruktūros sabotažo. Turime sukurti veiksmingus bendrus ES ir NATO įrankius, kuriais būtų galima apsaugoti tai, kas mus sieja“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Landsbergis.
„Lietuva yra pasirengus visomis būtinomis priemonėmis paremti mūsų partnerius“, – patikino šalies diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad sekmadienį Suomijos dujų tinklo operatorė, valstybinė įmonė „Gasgrid“, pranešė, kad dujotiekis „Balticconnector“ buvo uždarytas dėl įtariamo nuotėkio.
Pastebėjus nuotekį iš povandeninio Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė apie Lietuvoje pakeltą budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų.
„Norime informuoti, kad informaciją iš tarptautinių partnerių esame gavę, pakeltas budrumo lygis prie strategiškai svarbių objektų.
Papildomai trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, kuriame bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai“, – rašoma pranešime.
Suomijos dienraštis „Iltalehti“ cituoja šaltinius vyriausybėje, kurie pareiškė, kad žala buvo padaryta „neatsitiktinai“. Leidinys priduria, kad suomių pareigūnai mano, jog prie incidento galimai prisidėjo Rusija.
