Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą palaikė 52 Seimo narai. Balsavimo metu susilaikė 15 parlamentarų, o 10 pasisakė prieš.
Numatoma sudaryti tyrimo komisiją iš 12 parlamentarų, proporcingai atstovaujant visas Seimo frakcijas. Be to, siūloma daryti viešus komisijos posėdžius.
Seimui pritarus, specialioji komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija siektų išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
V. Bakas: tyrimas iki šiol nėra atliktas
Pristatinėdamas nutarimo projektą, V. Bakas priminė, kodėl iš esmės kilo iniciatyva pranešėjo istoriją tirti parlamentinėje komisijoje.
„2019 m. balandžio 25 d. Valstybės saugumo departamento pranešėjas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir pranešė apie tai, kad kai kurie Valstybės saugumo departamento pareigūnai galimai darė neteisėtą šalies vidaus politiniams rinkimų procesams, neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 m. prezidento rinkimuose ir galimai neteisėtai ją panaudojo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo V. Bakas.
„Pranešėjas pateikė raštą, (...) kuriame yra dešimtys verslo, kultūros, politikos, mokslo, viešojo sektoriaus atstovų, nevyriausybinių organizacijų (atstovų – ELTA) pavardžių, apie kuriuos atskirų VSD vadovų pavedimu buvo renkama informacija ir tą faktą buvo bandoma nuslėpti tiek nuo VSD veiklą kontroliuojančių institucijų, tiek nuo savo darbuotojų“, – priminė jis.
V. Bakas priminė, kad pranešėjo informacija buvo pasiekusi ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą bei NSGK komitetą. Tačiau, pasak jo, situacija nebuvo tinkamai ištirta.
„Deja, tyrimas iki šiol nėra atliktas. Svarbūs klausimai yra neatsakyti. Sprendimai – nepriimti“, – konstatavo jis ir priminė, kad šių metų gegužę ir Generalinė prokuratūra pripažino, kad pranešėjo istorija nebuvo tinkamai ištirta.
„Kaip manote, kokį signalą gauna pareigūnai, kai Seimas, kuris yra vienintelė institucija reaguoti į tokią informaciją, to tuo metu nedarė? (...) Ar mes galime tikėtis, kad po tokių sprendimų dar kas nors ateis į Seimą ir praneš apie veiksmus, kurie nesuderinami su mūsų teisine sistema?“ – į kolegas parlamentarus kreipėsi jis.
Todėl politikas ragino parlamentarus paremti iniciatyvą, teigdamas, jog tyrimas prisidės prie žvalgybos veiklos stiprinimo bei užtikrins artėjančių rinkimų skaidrumą.
ELTA primena, kad pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio dar 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija vėl sulaukė dėmesio pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seime diskutuota, kokia forma parlamentas galėtų imtis pranešėjo istorijos tyrimo – kalbėta ir apie parlamentinę komisiją, ir apie Žvalgybos kontrolieriaus vaidmenį.
Tačiau sprendimų imtasi po Generalinės prokuratūros kreipimosi į NSGK, kuriame konstatuota, kad 2019 m. pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Svarstyta, jog specialiosios komisijos statusas galėtų būti suteiktas komitetui, tačiau vėliau grįžta prie parlamentinės komisijos formato.
Po parlamentinio tyrimo nutarimo projektu savo parašus buvo padėję 39 Seimo nariai, tačiau 3 – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Vilija Targamadzė, Laima Nagienė bei liberalas Andrius Bagdonas – savo parašus atšaukė.
