Kilus skandalui dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio nuomojamo buto iš savo sūnaus vėl pradėta diskutuoti apie kone prieš trisdešimt metų iškilusią problemą: ar gali tokias aukštas pareigas einantis karininkas turėti rezidenciją kaip visose Vakarų valstybėse?
Iki šiol nė vienas Lietuvos kariuomenės vadas nėra gyvenęs tinkamoje, pagal NATO standartus įkurtoje, saugomoje rezidencijoje.
Vakaruose – kitaip
„Ne kartą lankiausi Amerikoje ir mačiau, kad ten tarnybinius butus turi kiekvienas profesionalus karininkas.
Butų dydis ir kokybė priklauso nuo rango. Saugumo sumetimais neretai tie tarnybiniai butai – kariniuose miesteliuose.
Vykstant karininkų rotacijai iš butų jiems privalu išsikraustyti, kad ten galėtų įsikurti vietoj jų atvažiuojantys kolegos.
Pasibaigus tarnybai kariuomenėje tarnybinių butų, žinoma, karininkai netenka ir būstu jau rūpinasi savarankiškai.
Be to, tarnybiniai butai karininkams skiriami nepriklausomai nuo to, ar jie turi savus butus arba namus, nes nuolat keičiasi tarnybos vieta“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
Atsargos generolo tvirtinimu, Vakarų šalyse net nediskutuojama apie tai, ar kariuomenės vadas gali turėti jam skirtą rezidenciją.
„Nė vienoje NATO šalyje nemačiau, kad kariuomenės vadas gyventų nuosavame name, o juolab daugiabučio namo bute. Visi įsikūrę specialiose rezidencijose.
Jei kokių nors vizitų metu kolegos kariuomenių vadai pasikviečia vakarienės ar pietų į savo rezidenciją, toks kvietimas laikomas išskirtinės pagarbos ženklu.
Lietuva per dvidešimt NATO narystės metų taip ir nesugebėjo įrengti rezidencijos pareigas einantiems kariuomenės vadams, todėl ir atsitiko taip, kad V.Rupšio nebuvo kur apgyvendinti.
Teko jam nuomotis butą iš sūnaus, nes už mažiau nei penkis šimtus eurų Vilniuje galima išsinuomoti tik vieno kambario butą“, – kalbėjo V.Tutkus.
Būdavo gėda prieš kolegas
V.Tutkui antrino kitas buvęs kariuomenės vadas, dabar Seimo narys Arvydas Pocius: „Man einant šias pareigas kariuomenėje dar buvo tarnybiniai butai, tačiau po kurio laiko buvo nuspręsta jų atsisakyti.
Butai buvo privatizuoti. Kai kurie karininkai juos įsigijo tuometėmis rinkos kainomis.
Tie butai buvo Vilniaus Visorių, Fabijoniškių ir kituose gyvenamuosiuose rajonuose.
Aš gyvenau šešiolikos aukštų name Fabijoniškėse. Būta ir skandalų, nes dalį tų butų supirko verslininkai ir nuomojo juos, o iš kai kurių būstų karininkai nenorėjo išsikraustyti, todėl jiems teko net pasibylinėti su kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija.“
A.Pocius prisipažino ne kartą prieš kolegas iš NATO šalių raudonavęs, nes neturėdamas rezidencijos negalėdavęs, kaip dera pagal protokolą, jų pasikviesti į svečius.
„Vakarienės galėdavau pakviesti svečius į restoraną, bet ten saugumo sumetimais neįmanoma laisviau pasikalbėti.
Kai pats nuvažiuodavau į Daniją, Švediją, Ameriką ar kitas Vakarų šalis, būdavau priimamas pagal valstybinį protokolą.
Po oficialių susitikimų kariuomenių vadai visada vakare pasikviesdavo į savo rezidencijas.
Visos jos saugomos, o kai kur jos yra kariniuose daliniuose“, – pasakojo parlamentaru tapęs buvęs kariškis.
Populizmas užgožia protą
Kariuomenės vadas – vienas iš Valstybės gynimo tarybos narių, tad, A.Pociaus įsitikinimu, jo saugumas turėtų rūpėti ne tik jam pačiam, bet ir valstybei, o gyventi daugiabutyje tikrai nėra saugu.
„Deja, mūsų visuomenėje dar vyrauja bolševikinis požiūris į daug ką – kad viskas būtų kuo pigiau, jei įmanoma ką nors atimti, reikia atimti, jei įmanoma neleisti, būtina neleisti.
Dėl tokios padėties, kad kariuomenės vadai gyvendavo ir tebegyvena kaip kokie studentai, atsakingi ir tie politikai, kurie buvo krašto apsaugos ministrai. Gaila, kad apie valstybės prestižą iki šiol deramai nepagalvojama“, – dėstė A.Pocius.
Jis prisiminė, kad jam buvo siūloma apsigyventi Turniškėse, kur Krašto apsaugos ministerija savo žinioje turėjo tris vadinamuosius „alytnamius“.
„Tokio pasiūlymo atsisakiau, nes tie namai buvo itin prastos būklės, nesuremontuoti. Visiškai netinkantys rezidencijai“, – teigė buvęs kariuomenės vadas.
Išlaikyti buvo brangu?
Būdamas krašto apsaugos ministru Gediminas Kirkilas tvirtino siekęs, kad ministerijai priklausantis nekilnojamasis turtas būtų racionaliai panaudojamas.
Būtent todėl jis ėmėsi iniciatyvos, kad Turniškėse buvę trys nameliai būtų privatizuoti.
Mat Krašto apsaugos ministerija už jų eksploatavimą kas mėnesį Vyriausybės kanceliarijos valdomai akcinei komunalinių paslaugų bendrovei sumokėdavo 12 tūkst. litų (3475 eurus).
Tada dviejuose nameliuose gyveno buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis ir kariuomenės vado pareigas ėjęs V.Tutkus, o trečiame laikinai buvo įsikūręs Kovo 11-osios Akto signataras Rolandas Paulauskas.
Iki 2004 metų pabaigos Turniškėse gyveno tuometis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
V.Tutkus tada irgi gyveno tik laikinai, nes to „alytnamio“ išlaikymas buvęs labai brangus.
Vien už šildymą žiemą tekdavę mokėti po tūkstantį litų (289 eurus).
2008-aisiais Krašto apsaugos ministerija pasiūlė perduoti du „alytnamius“ Valstybės turto fondui. Jie buvo pripažinti kaip nereikalingi krašto apsaugos sistemai.
„Nuosekliai vykdome tarnybinių butų atsisakymo politiką“, – kalbėjo tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
