Savo ruožtu iniciatorius P. Gražulis aiškino, kad pagrindinis motyvas kreiptis į KT buvo elementari nuostaba, kilusi pamačius Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
„Mintis tokia. Kadangi Šiaurės Korėjos ir Irano įmonės nepatenka į šį valstybių sąrašą, o Kinija patenka. Tai čia pagrindinis klausimas, ar pati Vyriausybė gali be Prezidentūros, be Seimo sudarinėti tuos sąrašus“, – Eltai sakė P. Gražulis, patį kreipimąsi laikydamas labai normaliu dalyku.
„Kodėl mes negalime kreiptis į Konstitucinį teismą? Juk ne į Rusijos teismą kreipiuosi“, – stebėjosi parlamentaras.
Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, esą kreipimosi iniciatorius galėjo parašus surinkti slapukaujant ir nepaaiškinant apie tikruosius ketinimus, P. Gražulis savo kaltės nemato.
„Nieko aš negudravau, ko man čia gudrauti. Man paklausti Konstitucinio teismo nėra problema“, – teigė P. Gražulis.
„Nė vieno parašo nepaėmiau per prievartą“, – akcentavo jis.
Parašą po P. Gražulio iniciatyva padėjęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tvirtino negalįs prisiminti paties pasirašymo fakto. Politikas tvirtino, kad veikiausiai tai buvo spontaniškas veiksmas iki galo neįsigilinus į visas kreipimosi detales.
„Būna, kad frakcijoje sutariama, jog reikia pasirašyti arba išdėstomi argumentai, o tu nesigilini ir pasirašai“, – teigė A. Butkevičius.
Kita vertus, pažymėjo jis, nereikėtų kriminalizuoti paties P. Gražulio kreipimosi.
„Kas per klausimas... Jei Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar tai tragedija? Mes juk gyvename laisvoje šalyje. Dabar bandoma išpūsti baisinį burbulų. Tada buvo kiek kitoks požiūris“, – sakė jis..
Tai, kad parašą padėjo neįsigilinus į projektą pripažino ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas.
„Kadangi esu vienas iš griežčiausių Vyriausybės oponentų ir kritikų, jeigu kreipiamasi dėl tų dalykų – sutinku dėti savo parašą. Ir šioje vietoje yra gera pamoka – dedant parašą reikia detaliai pasigilinti, dėl ko tas parašas yra dedamas“, – teigė politikas, pripažindamas, kad šiuo atveju padarė klaidą.
Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai
Kreipimosi į KT pareiškimą pasirašė 35 Seimo nariai. Iš Mišrios Seimo narių grupės parašo nepadėjo tik frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė P. Gražulio iniciatyvą parėmė Jonas Pinskus, Remigijus Žemaitaitis, M. Puidokas, Andrius Palionis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Beata Pietkiewicz, Česlav Olševski, Rita Tamašunienė.
Parašus padėjo ir daugiau kaip pusė Seimo „valstiečių“ – viso 12 parlamentarų: Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Deividas Labanavičius, Robertas Šarknickas, Dainius Kepenis, Stasys Tumėnas, Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Eugenijus Jovaiša, Asta Kubilienė. Taip pat – 4 „darbiečiai“: Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Virgilijus Jukna, Valdemaras Valkiūnas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
P. Gražulio iniciatyvą parėmė ir 7 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai: A. Butkevičius, Zenonas Streikus, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Linas Kukuraitis, Algirdas Stončaitis, Vilija Targamadzė ir du socialdemokratai Tomas Bičiūnas bei Vidmantas Kanopa.
Kaip numato įstatymas, parašų autentiškumas patvirtintas Seimo vadovybės – šių metų birželio 27 d. parlamento pirmininkės pavaduotojo Vytauto Mitalo parašu.
Apie tai, kad KT buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis savo „Facebook“ paskyroje pranešė konservatorius Mindaugas Lingė. Parlamentaras piktinosi tuo, kad, pasak jo, „Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą“ – grupė parlamentarų užginčijo Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
Klausimų M. Lingei kilo ir dėl to, kad pastarasis skundas KT buvo pateiktas „tyliai, be jokių viešų pranešimų“, kas, anot jo, nėra būdinga.
Seimo nariai savo kreipimesi nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas. Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Visgi, KT dar rugsėjo 7 d. pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.
„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – rašoma išplatintame pranešime.
