V. Čmilytė-Nielsen į Taivaną vyks kartu su keturiolikos Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais. Verslo misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse. Verslo misijoje taip pat dalyvaus finansų viceministrė, Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas, Inovacijų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai.
Delegacija planuoja dalyvauti Taivano finansinių technologijų renginyje „Fintech Taipei 2023“, šalies verslo galimybių pristatymo renginiuose, aplankys neseniai atidarytą Lietuvos lazerių laboratoriją, aptars ekonominio bendradarbiavimo galimybes su Taivano pareigūnais.
Taip pat Taivane numatoma pasirašyti du – sveikatos srities ir dvigubo apmokestinimo išvengimo – susitarimo memorandumus. Antrasis, pasak parlamento vadovės, sukurs sąlygas didesnėms Taivano investicijoms Lietuvoje.
Seimo Pirmininkė iš Taivano vyks į Japoniją, kurios parlamente surengs susitikimų, o Čijunės Sugiharos gimtajame Mino mieste atidarys didžiausią metų Lietuvos kultūrinį renginį Japonijoje „Lithuania NOW“.
Valdybos narių nuomonės išsiskyrė
Seimo valdybos narys, „valstietis“ Jonas Jarutis kritiškai įvertino parlamento vadovės vizitą į Taivaną.
„Nieko naujo nepasakysiu. Mūsų partijos ir mano pozicija Taivano klausimu – mes kaip buvome vieninteliai, taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje. Tas stipriai pablogino santykius su Kinija“, – posėdyje kalbėjo J. Jarutis.
„Šiuo klausimu aš nepritarsiu“, – patikino jis, tačiau pridūrė, kad vizitą į Japoniją remia.
V. Čmilytė-Nielsen patikslino kolegą, nurodydama, kad Lietuvoje buvo atidaryta ne Taivano ambasada, bet atstovybė. Be to, pažymėjo ji, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taipėjumi mezga ne tik Vilnius, bet ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės.
„Nesame pirmieji. Gal ir kai kurie kolegos nežino – mano kolegė iš Čekijos parlamento, Čekijos žemutinių rūmų vadovė, šių metų pavasarį taip pat su labai didele verslo delegacija lankėsi Taivane. Tai tikrai šioje vietoje tęsiame ir darome tai, ką ne viena Europos Sąjungos valstybė daro – plėtoja ekonominius, kultūrinius ir kitokius ryšius“, – patikino parlamento pirmininkė.
Jai antrino „laisvietis“ Vytautas Mitalas, pažymėdamas, kad vizitas tiek į Taivaną, tiek į Japoniją yra itin svarbus.
„Komandiruotė yra gerai suplanuota ir siūlau jai pritarti. Net ir turėdami kažkokių niuansų „valstiečių“ gretose, manau, kad absoliuti dauguma Seimo tokiai komandiruotei galėtų pritarti“, – parlamento parama V. Čmilytės-Nielsen kelionei neabejojo V. Mitalas.
Apie tai, kad yra svarstomi ketinimai apsilankyti Taivane, V. Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi ir anksčiau – po pernai liepą šalyje vykusio Taivano parlamento vadovo You Si-Kuno oficialaus vizito.
Tuomet prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad vykstant į Taipėjų reikėtų įvertinti saugumo klausimus ir „pagalvoti, kiek tai atlieps Lietuvos interesus“.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane, Seimo valdantieji taip pat prakalbo apie planus siųsti aukšto rango pareigūną į Taipėjų. Seimo opozicija kritikavo tokią iniciatyvą, ragindama tinkamai įvertinti rizikas ir nepriiminėti nepamatuotų sprendimų.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
