„Šiuo metu tam yra geras laikas. Geras laikas dėl to, nes mes apskritai plėtojame savo santykius su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu ir demokratijomis jame. Plėtoti ekonominius, verslo, kultūrinius ryšius yra svarbu“, – trečiadienį po Seimo valdybos posėdžio, kuriame buvo patvirtinta parlamento vadovės komandiruotė, Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Todėl džiaugiuosi, kad tokia delegacija – tikrai labai solidi verslo delegacija – vyksta į įvairius verslo forumus, kad jai galėsiu vadovauti. Tai parodys ir tam tikrą sinergiją tarp Lietuvos institucijų ir verslo. Tikiu, kad tai pritrauks ir daugiau investicijų į Lietuvą. Manau, tiesiog duos naudos“, – pažymėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen į Taivaną vyks kartu su keturiolikos Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais. Verslo misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse. Verslo misijoje taip pat dalyvaus finansų viceministrė, Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas, Inovacijų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai.
„Šio vizito tikslas yra būtent vykti su verslo delegacija ir, sakyčiau, atverti kuo daugiau durų, užmegzti kuo daugiau ryšių būtent Lietuvos verslui – ypatingai technologijų srityje“, – sumanymą komentavo politikė.
„Suprantama, kad Taivanas yra svarbus partneris būtent šioje srityje. Šio vizito tikslas yra būtent susijęs su Lietuvos ekonominiais ir verslo interesais“, – patikino ji.
Atsakė kritikams: ryšių plėtojimas niekaip neišsišoka iš ES konteksto
Visgi, spalio 21–29 dienomis numatyta viešnagė jau sulaukė kritikos iš Seimo opozicijos gretų – parlamento mažumos atstovai nerimauja, kad V. Čmilytė-Nielsen rizikuoja aštrinti ir taip pastaruoju metu įtemptus santykius su Pekinu.
Reaguodama į tai, V. Čmilytė-Nielsen nurodo, kad Lietuva savo ruožtu nedaro nieko, ko nedarytų ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės bei jų lyderiai.
„Mūsų ekonominių, kultūrinių ir kitų ryšių plėtojimas yra ir vertybinė pozicija, bet ji niekaip neišsišoka iš Europos Sąjungos konteksto. Panašų vizitą, beje, kaip mano planuojamas šių metų pavasarį turėjo mano kolegė iš Čekijos“, – teigė ji.
„Tai pakankamai įprastas formatas. Bet taip, jame yra papildomas aspektas – kad demokratijos, nepaisant to, kaip geografiškai smarkiai nutolusios, dabartiniu, labai įtemptu laikotarpiu turi plėtoti ryšius. Tą ir darome“, – akcentavo ji.
Idėjos į Taivaną vykti kartu su ES parlamentų pirmininkais neatsisako
Anksčiau kalbėdama apie galimą vizitą į Taivaną, Seimo pirmininkė nurodė, kad tarsis su kitų ES parlamentų vadovais dėl bendro vizito į Taipėjų. Klausiama, ar ši iniciatyva žlugo, V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, jog kitą savaitę prasidedančio vizito dėmesys yra orientuotas į Lietuvos verslo interesus.
„Tos kitos minties aš neatsisakau – jeigu aplinkybės bus palankios, žinoma, kodėl gi ne?“ – pridūrė ji.
Trečiadienį Seimo valdyba patvirtino parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vizitą į Taivaną ir Japoniją spalio 21–29 dienomis.
Apie tai, kad yra svarstomi ketinimai apsilankyti Taivane, V. Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi ir anksčiau – po pernai liepą šalyje vykusio Taivano parlamento vadovo You Si-Kuno oficialaus vizito.
Tuomet prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad vykstant į Taipėjų reikėtų įvertinti saugumo klausimus ir „pagalvoti, kiek tai atlieps Lietuvos interesus“.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane Seimo valdantieji taip pat prakalbo apie planus siųsti aukšto rango pareigūną į Taipėjų. Seimo opozicija kritikavo tokią iniciatyvą, ragindama tinkamai įvertinti rizikas ir nepriiminėti nepamatuotų sprendimų.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
