KT savo nutarime nurodo, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisės nėra absoliuti. Anot teismo, asmuo, kuris nusikalstamu būdu įgijo nuosavybę, negali tikėtis, kad anksčiau minėta jo teisė bus vis tiek ginama.
„Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir paisydamas bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti veiksmingą visos visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų veikų, gali nustatyti ir tokias teisinio poveikio priemones, kurias taikant iš asmens, padariusio turtinės naudos teikiančią nusikalstamą veiką, valstybės nuosavybėn gali būti paimamas turtas, įgytas nusikalstamu būdu, tam, kad būtų atkurtas teisingumas ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiama teisinė tvarka ir kad bet kuris asmuo neturėtų paskatos toliau daryti nusikalstamas veikas ir iš to toliau gauti turtinės naudos.
Asmuo, įgijęs nuosavybę nusikalstamu būdu, negali tikėtis, kad tokiu būdu įgyta jo nuosavybė bus ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį“, – teigia KT.
KT pažymėjo, kad asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą ir tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu.
„Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas Konstitucijos (...) įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – nurodoma KT nutarime.
KT taip pat akcentavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu yra aiškiai apibrėžta, kokius pavojingiausius nusikaltimus padariusiems asmenims, kokio dydžio turtui, įgytam per nurodytą konkretų laikotarpį, taikomas išplėstinis turto konfiskavimas. Atsižvelgęs į tai, KT nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra neproporcinga siekiamam minėtam konstituciškai pagrįstam tikslui priemonė ar kad juo neproporcingai suvaržomos asmens nuosavybės teisės.
Į KT su skundu kreipėsi už kyšininkavimą teistas asmuo, kuriam buvo pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas. Skunde keliamas klausimas, ar turto konfiskavimas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto teisės į nuosavybę.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Kodekse numatyta, kad turtas gali būti konfiskuotas iš asmens, kuris pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir nepagrindžia didelės vertės, per 9,5 tūkst. eurų, turto įsigijimo teisėtumo.
