– Kokia situacija Izraelyje? Kurioje pusėje jėgos persvara – „Hamas“ teroristų ar Izraelio?
– Neabejotinai – Izraelio. Juk jis turi vieną geriausiai parengtų kariuomenių pasaulyje, kuri yra nuolat parengtyje.
Tačiau bendras vaizdas kol kas nėra optimistiškas. Gali nutikti ir taip, kad Izraeliui pradėjus sausumos operaciją Gazos sektoriuje, suaktyvėtų Libano musulmonų šiitų teroristinės organizacijos „Hezbollah“ veiksmai Vakarų krante ar Golanų aukštumose Izraelio šiaurėje.
Jeigu taip nutiktų, tuomet Izraeliui tektų kovoti jau dvejuose frontuose. Net turint labai gerai paruoštą kariuomenę, tokiu atveju kautis būtų sudėtinga.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tie kariniai veiksmai prieš Izraelį, greičiausiai, buvo planuoti iš anksto. Ir ne tik „Hamas“, net tik Irano specialiųjų tarnybų, bet vis dėlto ir – Kremliuje. Juk „Hamas“ lyderiai šių metų kovo mėnesį lankėsi Sankt Peterburge ir susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Klausimas – ką jie aptarinėjo? Bet gi teroristai visada randa bendrą kalbą. Vėliau Kremliaus teroristai susitikinėjo ir su Irano atstovais.
– Ar jau galima teigti, kad į karą Izraelyje aktyviai įsitrauks ir Amerika?
– Amerika siekia išvaduoti savo piliečius, kuriuos įkaitais yra paėmę „Hamas“ teroristai, o tam yra išsiuntusi kovos su terorizmu padalinį „Delta“. Taip pat yra duomenų, kad į Izraelį išsiųst ir kiti amerikiečių specialiųjų pajėgų padaliniai. Tai reiškia, kad galbūt nebus atviras JAV įsijungimas į karą, tačiau akivaizdu, kad amerikiečiai aktyviai ieškos savo pagrobtų piliečių Gazos sektoriuje.
Kita vertus, matome itin greitą ir aštrią JAV reakciją į karą Izraelyje – į Viduržemio jūrą atsiųsti jau du lėktuvnešiai ir aktyvuota antra NATO laivyno grupė, o jos sudėtyje aktyvuotas ir Graikijos laivynas. Tai – rimta.
Kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Juodąją jūrą niekas savo lėktuvnešių nesiuntė. O reikėjo.
Jeigu taip atsitiktų, kad į karą prieš Izraelį dar įsijungtų ir „Hezbollah“, tuomet jau matytumėm JAV veikiant itin aktyviai. Galbūt net smogiant Izraelio priešams.
Norėtųsi tikėti, kad taip neatsitiks, nes lėktuvnešis Viduržemio jūroje reikalingas, ir jėgai parodyti, ir įkaitams išvaduoti.
Be to, manyčiau, kad tie du JAV lėktuvnešiai netoli Izraelio yra ir ženklas Kinijai, kad ji nesugalvotų kištis į karą, vadovaudamasi nuostata, kad, kai du pešasi, trečias laimi.
Bet nepamirškim, kad ir Kosove ne be Kremliaus pagalbos aktyvėja kariniai veiksmai, o jeigu dar sugalvotų Kinija užpulti Taivanį, tuomet pamatytumėme tokį karo žemėlapį, kokio nėra buvę nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų.
– Netyla, o tik garsėja kalbos net ir pačiame Izraelyje, kad beprotiškam karui laiku nebuvo užkirstas kelias ne tik dėl Izraelio žvalgybos ir dėl politikų klaidų.
– Negalima būtų kaltinti vien tik žvalgybų. Jų pareigūnai informaciją pateikia šalies vadovams ir politikai priima sprendimus, kaip vienu ar kitu atveju elgtis. Juk Izraelis – ne Šiaurės Korėja, o – demokratinė šalis. Todėl net neabejoju, kad Izraelio žvalgyba „Shin Bet“, atsakinga už teroristinių veiksmų užkardymą, duomenis vyriausybei teikė. Tik, matyt, tokio didelio masto karinio užpuolimo tikimybė buvo vertinama, kaip mažai tikėtina. O aukšti Izraelio politikai sureagavo taip, kaip sureagavo.
Man didžiausią nuostabą kelia tai, kaip „Hamas“ sugebėjo pralaužti praktiškai neįveikiamą sieną tarp Gazos ruožo ir Izraelio? Kol kas nerandu tam paaiškinimo.
Galbūt tai lėmė žvalgybos, karinių pajėgų, sienos apsaugos ir politikų klaidų visuma?
– Ar dėl įsiplieskusio karo Izraelyje silpnėja Ukrainos pozicijos?
– Be abejo. NATO paskirstyti resursus tarp dviejų karo zonų darosi vis sunkiau. Nors tiesiogiai Aljansas Ukrainoje ir Izraelyje nekariauja, bet kas yra NATO? Tai – šalys, kurios teikia paramą ir Ukrainai, ir Izraeliui. Kuo dagiau aktyvių karo veiksmų pasaulyje, tuo sudėtingiau NATO šalims narėms remti vieną ar kitą šalį.
Kita verta, Vakarų susirūpinimo centras dabar yra Izraelyje, o ne – Ukrainoje. Jei, kaip minėjau, į karą Izraelyje įsitrauktų Iranas ir kitos musulmoniškos šalys, pasaulis atsidurtų ant didžiulės tragedijos slenksčio. Tuo tarpu, karas Ukrainoje pasaulio suvokiamas, kaip „situacija“. Dažnai juk sakoma: „Situacija, konfliktas Ukrainoje“.
– Bet gi karas Ukrainoje – tiesioginė grėsmė visai Europai.
– Ne paslaptis, kad ne vienas Vakarų lyderis mano: „Na, aneksuos Rusija kelias Ukrainos teritorijas, bet mums dėl to grėsmės nėra“. Galbūt tie lyderiai ir teisūs, nes Rusija iš tikrųjų nepajėgi kariauti su NATO. Ji niekada nepuls Aljanso, nes toks sprendimas prilygtų jos egzistavimo pabaigai.
