Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti buvę Lietuvos premjerai prisiminė sudėtingesnį Lietuvos ir Lenkijos santykių etapą, kai Lenkiją valdė D.Tusko vyriausybė, ir ką naujoji valdžia reikštų jau atšilusiems Vilniaus ir Varšuvos ryšiams.
Valdantieji prarado daugumą
Sekmadienį paskelbus balsavusių rinkėjų apklausą paaiškėjo, kad Lenkijos valdantieji rinkimus laimėjo, tačiau prarado daugumą parlamente – 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už opozicinę „Pilietinę koaliciją“ (KO).
Centristinė partija „Trečiasis kelias“ gavo 13 proc. balsų, progresyvi „Naujoji kairė“ – 8,6 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“ – 6,2 proc. balsų.
Jeigu rinkimų rezultatai bus tokie, kaip apklausos rezultatai, tai valdančioji partija PiS turės 200 mandatų Lenkijos Seime – tad nors ji ir būtų didžiausia partija parlamente, tačiau turėtų mažiau nei 231 mandatą ir neužsitikrintų daugumos.
Tuo metu „Pilietinė koalicija“, „Naujoji kairė“ ir „Trečiasis kelias“ kartu turėtų 248 mandatus iš 460-ies vietų Seimo.
Šių partijų vadovai jau išreiškė norą kartu formuoti Lenkijos vyriausybę, tuo metu PiS bandymus formuoti koaliciją gali apsunkinti tai, kad jokios kitos partijos neišsakė aiškaus noro su jais bendradarbiauti.
Kas vyks toliau?
Politikos analitikas Marius Laurinavičius naujienų portalui lrytas.lt teigė nematantis jokios galimybės, kad PiS kokiu nors būdu surinktų daugumą ir galėtų sėkmingai formuoti vyriausybę – nors ir tikrai bandys tai padaryti.
„Tas žaidimas užsitęs, nes akivaizdu – kad ir kiek valdančioji partija PiS surinks balsų, dabartinis prezidentas, kuris irgi yra tos pačios partijos, paves vyriausybę sudaryti būtent PiS.
Tada, aišku, jie jos nesudarys, nepaisant to, kad jau dabar jie bando prisivilioti įvairiausias jėgas“, – prognozavo M.Laurinavičius.
Anot jo, Lenkijoje susiskaldymas PiS atžvilgiu yra panašus į tą, kuris matomas Amerikoje tarp D.Trumpo rėmėjų ir antitrumpininkų, tad nors dabartiniai valdantieji ir bando persivilioti Liaudies partiją („Trečiojo kelio“ koaliciją sudaro „Lenkija 2050“ ir Lenkijos liaudies partija), realių galimybių tam nėra.
„Kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, ypač, jeigu jiems mažai trūktų iki daugumos, gal ir būtų įmanoma kažką persivilioti, bet dabartinėmis aplinkybėmis nematau jokios galimybės, kad jie kokiu nors būdu surinktų daugumą ir galėtų formuoti Vyriausybę“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Būtent „Trečias kelias“, pasak analitiko, tapo pagrindiniu rinkimų laimėtojų, nes nuo jų šiuo atveju viskas priklausys – be jų valdančiosios koalicijos sudaryti neįmanoma.
Ką reikš Lietuvai?
Tad ką naujoji Lenkijos valdžia reikštų Lietuvai, prisimenant ganėtinai sudėtingus Lietuvos ir Lenkijos santykius D.Tusko vadovavimo – 2007-2014 metais?
M.Laurinavičius pripažįsta, kad PiS valdomos Lenkijos santykiai su Lietuva visada buvo gerokai geresni nei tie, kurie buvo prieš aštuonerius metus, Lenkiją valdant D.Tusko vyriausybei.
Tačiau analitiko manymu, šiuo metu aplinkybės yra gerokai pasikeitusios, todėl ir dvišaliai santykiai turėtų išlikti iš esmės tokie patys, kaip dabar.
„Pirmiausiai, dalis mūsų blogų santykių su D.Tusko partija buvo nulemti pačių mūsų – tai yra mūsų nepadarytų namų darbų, neištesėtų pažadų, kurių dalis su „x“, „w“ ir „q“ raidžių asmens dokumentuose įteisinimu, yra ištesėta. Vien tai reiškia, kad padėtis jau pasikeitė – kai kuriuos dirgiklius mes pašalinome“, – pastebėjo jis.
Be to, kaip priminė M.Laurinavičius, valdant D.Tusko vyriausybei, to meto Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis asmeniškai bandė bloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius, o dabar, R.Sikorskiui dirbant Europos Parlamente, jis greičiausiai nebeturės lemiamo vaidmens.
„Pati politinė jėga bent jau specialiai tų santykių neblogins – dėl asmeninių ambicijų ar kitų priežasčių, kaip buvo anksčiau. Esminių konfliktinių situacijų irgi nematau, todėl taškų, kurie galėtų sukelti konfliktą, nelabai turėtų būti“, – įvertino jis.
Be to, būsimoji Lenkijos Vyriausybė nebūtų „D.Tusko Vyriausybė“, nes dabartinė Vyriausybė bus koalicinė tikrąja prasme – partijoms reikės derinti interesus.
A.Kubilius: „Problemos buvo aštrinamos“
Premjero pareigas 2008–2012 metais ėjęs konservatorius, europarlamentaras Andrius Kubilius teigė negalintis sakyti, kad to meto jo vadovaujamos Vyriausybės ir D.Tusko vyriausybės santykiai buvo sudėtingi, tačiau aštresnių klausimų būta.
„Galbūt Lenkijos pusė ir tuometinis užsienio reikalų ministras R.Sikorskis asmeniškai aštrino klausimus apie taip vadinamas lenkų tautinės mažumos problemas Lietuvoje, nors kažkokių ypatingų problemų nebuvo. Tuo metu jos buvo emocingai keliamos“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Kubilius.
Europarlamentaras pabrėžė, kad dabar ir D.Tusko komanda, ir situacija Lietuvoje yra pasikeitusi, daug problemų, kurios tuo metu buvo keltos, jau yra išspręstos, o kai kurių kitų problemų supratimas Varšuvoje yra normalizavęsis.
„Nemanau, kad būtų galima tikėtis kažkokių didelių įtampų tarp Lietuvos ir Lenkijos, o tai, kad Lenkijos santykiai prie naujos valdžios su ES pagerės, yra naudinga Lietuvai“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jeigu valdžią Lenkijoje perimtų dabartinė opozicija, Lenkijos konfliktas su Europos Sąjunga (ES) galėtų pasibaigti.
„Tokiu būdu Lenkija gali užimti tą vietą, kokia jai priklauso geopolitiškai – būti centrinės Europos lyderiu. Ji to negalėjo daryti tol, kol kovojo su Briuseliu, nes mūsų interesai santykiuose su Briuseliu buvo visiškai priešingi nei ligšiolinės Lenkijos valdžios“, – įvertino politikas.
Lenkijos valdžios pasikeitimas, A.Kubiliaus teigimu, grąžintų centrinei Europai labiau subalansuotą įvaizdį, kuris pastaruoju metu, turint omeny politinę situaciją Lenkijoje, Vengrijoje, o dabar ir Slovakijoje, nebuvo itin gražus.
„Dabar tai galimai pagerės, o tai naudinga ir Lietuvai, ir visam regionui, nes reikia racionalumo žiūrint į Varšuvos santykius su Briuseliu, Berlynu, reikia ir racionalaus supratimo, kodėl Ukrainai reikia padėti, nepaisant to, kad galbūt kažkam atrodys, jog dėl to nukenčia vienų ar kitų šalių ūkininkai“, – vylėsi A.Kubilius.
A.Butkevičius: „Santykiai su D.Tusku buvo geri“
Tuo metu 2012–2016 metais premjero pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius pasakojo, kad jo ir D.Tusko santykiai buvo geri.
„Kol buvau premjeru, mano ir D.Tusko santykiai buvo geri, bet sprendimų priėmimas iš Lenkijos pusės buvo sudėtingas – vien dėl to, kad gana ilgokai reikėdavo kalbėtis. Bet jis gana palankiai žiūrėdavo. Kaip žmogui, kaip asmenybei jam jokių priekaištų nemačiau“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Butkevičius.
Parlamentaras prisiminė, kad tam tikrų iššūkių su Lenkija tuo metu buvo kilę dėl elektros sinchronizacijos, tačiau po kurio laiko, po susitikimų, prasidėjo sėkmingas Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas šioje srityje.
Anot A.Butkevičiaus, iš D.Tusko vadovaujamos vyriausybės Lietuva sulaukė ir geranoriškų sprendimų dėl „Via Balticos“ projektų.
