Parduodamų įmonės akcijų kaina – 100 eurų, o po mėnesio ją įsigijusiai įmonei – 3,8 mln. eurų pinigų injekcija iš banko paskolos bei europinės paramos lėšų.
Tai vienų pinigų klajonių atgarsis, kurį lydi kone trejus metus besitęsiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kartu su prokurorais atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Finansinė pagalba
COVID-19 pandemija, 2020-ųjų pavasarį pasiekusi Lietuvą ir pasėjusi mirties baimę, netruko sustingdyti smulkiųjų įmonių veiklos. Dauguma jos parklupdytų bendrovių darbavosi maitinimo, turizmo, apgyvendinimo ar sveikatinimo paslaugų srityse.
Tuo metu, kai prognozuoti pandemijos eigos dar nebuvo įmanoma, valstybė verslui ėmė tiesti finansinės pagalbos ranką. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad paskelbus karantiną dalis prekes ar paslaugas įsigijusių įmonių staiga tapo nemokios – negalėjo atsiskaityti su savo tiekėjais.
Viena 2020-aisiais nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pradėtų teikti pagalbos priemonių buvo „Apmokėtinų sąskaitų paskola“ (ASAP). Įmonės, kurių klientai dėl karantino sustingdytos veiklos nebepajėgė apmokėti sąskaitų, trūkstamų lėšų galėjo skubiai gauti per specialiai sukurtą platformą.
Pasinaudojo parama
Šia parama 2020-aisiais pasinaudojo ir penkios su verslininku 45 metų Vytu Brusoku susijusios įmonės – „Stilus S“, „Postverta“, „Horekos technologiniai sprendimai“, „Birštono plėtra“ bei „Baltijos parkai“. Visoms joms kartu „Invegos“ suteiktų paskolų suma sudarė per 2 mln. eurų.
V.Brusokas yra verslus žmogus, tad ir šioje „Invegos“ paskolų istorijoje atsidūrė ne viena su juo susijusi įmonė.
Įrašai Registrų centre liudija „Invegos“ paskolas gavusių ar vėliau šių pinigų judėjimo kelyje atsiradusių įmonių sąsajas.
Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje „Birštono plėtra“ pagal ASAP programą gavo 487,1 tūkst. eurų paskolą. Jos akcininkė yra bendrovė „Green Hotel“, o direktorius iki 2022-ųjų spalio buvo V.Brusokas.
„Postvertos“ įmonei, gavusiai kone 485 tūkst. eurų paskolos, taip pat vadovavo V.Brusokas. Šią įmonę 2016-aisiais įsteigė pora metų jaunesnė bendrovė „Naudos virsmas“, kurios vienas akcininkų ir vadovų taip pat buvo šis vyras. 2017 m. įstatinį kapitalą padidino „Green Hotel“, taip įsigydama „Postvertos“ akcijų.
„Stilus S“ („Invegos“ suteikta paskola sudarė 0,5 mln. eurų) vienintelė akcininkė taip pat buvo bendrovė „Naudos virsmas“. Ankstesnį bendrovės direktorių Stasį Jodaugą 2020-aisiais pakeitė pats V.Brusokas.
2014-aisiais įkurtos bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ („Invegos“ paskola – 481,6 tūkst. eurų) vienintelis akcininkas yra Dainius Ručinskas. Jis yra bendrovės „Conna“ vienintelis akcininkas.
Įmonės „Baltijos parkai“ (kone 53,9 tūkst. eurų paskola) direktorius šiuo metu yra Paulius Rutkauskas. Vienintelė jos akcininkė yra įmonė „Nano sprendimai“ – pastarajai taip pat yra vadovavęs ir V.Brusokas.
Bendrovės „Birštono parkai“ bei „Sveikatos paslaugos“ buvo įsteigtos 2021-aisiais, joms taip pat vadovavo V.Brusokas. Kita sąsaja – „Sveikatos paslaugų“ įmonės steigėja buvo V.Brusoko vadovaujama įmonė „Sveikatos kurortas“.
Registrų centro duomenimis, V.Brusokas šiuo metu yra bendrovių „Birštono parkai“ ir „Sveikatos paslaugos“ vadovas.
Dar viena detalė „Invegos“ pradingusių pinigų kontekste – sukant ratus po smulkesnes įmones akcininkų ir vadovų pavardės atveda iki Birštono kurorte esančių įmonių.
Čia taip pat išnyra V.Brusoko pavardė. Jis buvo su viešbučiais ir sveikatinimo paslaugų verslu susijusių įmonių direktorius – „SPA Birštono“, „SPA Birštono sveikatingumo paslaugų“, taip pat ir „Margio investicijų“.
Atsidūrė FNTT akiratyje
Įmonių sąsajų yra ir daugiau, jų ryšiai – platūs, tarp jų cirkuliuojančių pinigų keliai – painūs. Šiuo metu juos tebenarplioja Vilniaus apygardos prokuratūra. Pasak FNTT atstovės Modestos Zdanauskaitės, prieš porą metų pradėtas ikiteisminis tyrimas tebevyksta.
2021-aisiais FNTT išsiaiškino, kad penkios su V.Brusoku susijusios įmonės, viena kitai kone tuo pat metu išrašiusios sąskaitas faktūras, apskritai neturėjo teisės gauti ASAP paramos, ir toliau tirti medžiagą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Prokuroras Dainius Vilimas yra teigęs, kad ikiteisminis tyrimas – didelis ir sudėtingas, jį pradėjus pranešimai apie įtarimus buvo įteikti 12-ai fizinių ir juridinių asmenų.
Narpliojant, kas gi yra galutinis naudos gavėjas – kaip ir kam buvo panaudotos „Invegos“ paskolos, ėmė aiškėti, kad minėtos įmonės, gavusios valstybės pagalbą, pinigus perskolino bendrovei „Naudos virsmas“, iš viso per 2 mln. eurų.
Tai padarius greitai prasidėjo griūtis – kyla įtarimų, jog būtent tam, kad nereikėtų grąžinti pinigų „Invegai“, įmonėms buvo pradėtos kelti bankroto bylos.
Pirmoji bankroto auka
Pirmiausia iš įmonių registrų išnyko „Postverta“.
Supaprastinta bankroto procedūra tęsėsi neilgai, ir įmonė šių metų pradžioje buvo išregistruota.
Gali būti, jog viskas įvyko greitai dėl to, kad bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas, kuris anksčiau administravo kitas bankrutavusias V.Brusoko įmones „Oslit“ ir „Kluonas“, buvo palankus „Postvertos“ savininkui.
Teisminiuose procesuose paaiškėjo, kad V.Brusokas neperdavė administratoriui visų dokumentų, o pastarasis nelabai jų ir ieškojo.
Dabar, kai prireikia, V.Brusokas ištraukia sau naudingus „Postvertos“ dokumentus, kad teisminius procesus pasuktų sau naudinga linkme.
Tikėtina, „Postvertos“ administratorius žinojo, kad „Naudos virsmas“ įmonei skolingas apie 484,8 tūkst. eurų. Tačiau, užuot skolą išieškojęs per antstolius ir padengęs „Invegos“ paskolą, šį reikalavimą „Naudos virsmas“ nusprendė tyliai parduoti varžytynėse tikėdamasis, kad niekas nepirks. Matyt, buvo viliamasi, kad V.Brusokas pats jį įsigis už galutinę 12 tūkst. eurų sumą.
Dar vienas bankrotas
„Postvertos“ neliko, užtat atsirado „Stilus S“ bankroto byla. Ši įmonė pagal ASAP programą buvo gavusi 0,5 mln. eurų tikslinę paskolą, taigi „Invega“ tapo ir didžiausia jos kreditore.
Paaiškėjus, kad ir ši įmonė „tuščia“, jai bankroto byla buvo iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą. „Stilus S“ jai buvo skolinga per 24 tūkst. eurų, skola „Invegai“ buvo sumažėjusi iki 435 tūkst. eurų.
„Bet kur tuomet pradingo iš šios įmonės „Naudos virsmui“ perskolinti pinigai?“ – atsakyti į šį klausimą, anot „Stilus S“ atstovaujančio advokato Artūro Jaskelevičiaus, nėra taip paprasta.
Štai todėl siekdama atgauti „Invegos“ lėšas bankrutuojanti „Stilus S“ įmonė inicijavo ir „Naudos virsmo“ bankroto bylą – Vilniaus apygardos teismo nutartimi tai buvo padaryta pernai rugsėjį.
Bendra kreditorinių reikalavimų suma, bankroto administratoriaus „Bankroto laikas“ duomenimis, 2022-ųjų pabaigoje sudarė apie 811 tūkst. eurų.
„Siūlome taikyti bendrovei „Naudos virsmas“ supaprastintą bankroto procedūrą, nes įmonė neturi jokio turto reikalavimams padengti“, – tokį pasiūlymą kreditoriams pernai lapkritį kartu su balsavimo biuleteniais išsiuntinėjo tuometis „Bankroto laiko“ direktorius N.Menkevičius.
Šią įmonę, ko gero, buvo sumanyta sunaikinti taip pat sparčiai kaip ir „Postvertą“, tačiau tam atsirado nenumatytų kliūčių.
Viena jų – „Naudos virsmo“ bankroto procese buvo patvirtintas 484 880 eurų kreditorinis reikalavimas – suma, kurią per pandemiją kaip paskolą gavo „Postverta“. Šią skolą varžytynėse 2022-ųjų spalį nusipirko „Finalaw“.
Kitas trukdys – bendrovei „Stilus S“ byloje atstovaujantys teisininkai nesiruošė nuleisti rankų ir ėmė ginti visuomenės interesą reikšdami netiesioginius ieškinius, kad paslėptas pas kitus asmenis „Naudos virsmo“ turtas būtų grąžintas į bendrovę.
Tačiau jų veiksmai netruko sulaukti „Naudos virsmo“ bankroto administratoriaus „Bankroto laikas“ pasipriešinimo.
Registrų centro duomenimis, vienintelis šios mažosios bendrijos tikrasis narys yra advokatas Juozas Viščinis. Jis šiuo metu bankroto byloje ir atstovauja „Naudos virsmui“.
Tokiu būdu, atsiradus greitos įmonės baigties kliūtims, anot teisininkų, prasidėjo „cirkas“ – vienas po kito į kreditorių sąrašą ėmė „prašytis“ su verslininku V.Brusoku susijusios įmonės bei asmenys.
Pavyzdžiui, „Bankroto laikas“ į kreditorių sąrašą siūlė įrašyti Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę „Submarine Manufacturing and Products“ – skola jai esą sudaro apie 223 tūkst. eurų.
Sąraše bandė atsirasti ir Ona Pranckuvienė – skola jai siekė 144,8 tūkst. eurų.
Bendrovė „Hortekos technologiniai sprendimai“ pateikė 445,6 tūkst. eurų kreditorinį reikalavimą, „Nano sprendimai“ pasigedo maždaug 200 tūkst. eurų, „Eglesum Leads“ – apie 60 tūkst. eurų, „Birštono plėtra“ – maždaug 421,4 tūkst. eurų.
Seniesiems kreditoriams paprašius pateikti skolas pagrindžiančius dokumentus dalis naujokų „pradingo“.
„Iš tiesų „Naudos virsmas“ turėjo daug turto. Įmonės vardu Druskininkuose ji buvo įsigijusi „Pušyno“ sanatoriją. 2021-aisiais jos akcijas perėmė pats V.Brusokas, bet pernai rudenį, prieš paskelbiant bankrotą, „Pušyno“ akcijos buvo suskaidytos į penkias dalis ir parduotos už 100 eurų fiziniam asmeniui.
Užtat po sandorio praėjus vos mėnesiui „Pušyną“ kartu su ES parama pasiekė 3,8 mln. eurų paskola“, – aiškino „Stilus S“ advokatas.
Neapčiuopiamas turtas
Pasak advokato A.Jaskelevičiaus, atstovaujant bankrutuojančiai „Stilus S“ bendrovei dėl skolos priteisimo iš buvusių „Naudos virsmo“ vadovų V.Brusoko ir ankstesnio direktoriaus Stasio Jodaugos buvo pateiktas ieškinys.
„Bankrutuojančiai „Stilus S“ įmonė „Naudos virsmas“ yra skolinga apie 762,8 tūkst. eurų, kartu su palūkanomis – apie 800 tūkst. eurų. Šią skolą prisiteisėme. Bet bankroto administratorius atkakliai tvirtina, kad „Naudos virsmas“ neturi jokio turto. Tai kur tuomet išsivaikščiojo 2 mln. eurų valstybės paramos?
Renkame įrodymus – matome, kaip judėjo „Invegos“ suteiktų paskolų pinigai. Registrų centre ties „Naudos virsmu“ ir kitomis susijusiomis įmonėmis yra įregistruotas ir Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas, kuriame aprašoma, kad paskolos verslui per pandemiją buvo gautos, įtariama, klastojant dokumentus.
Patekusios į „Naudos virsmą“ tikslinės paskolos buvo perskolintos susijusioms įmonėms ar asmenims, pavyzdžiui, bendrovę „Green Hotel“ pasiekė 43 tūkst. eurų, S.Jodaugą – 411 tūkst. eurų, „Sveikatos kurortą“ – 924 tūkst. eurų, tą patį V.Brusoką – 272 tūkst. eurų paskola“, – aiškino A.Jaskelevičius.
Anot advokato, kol kas neaišku, kaip V.Brusokas grąžins „Naudos virsmui“ priteistą skolą, jeigu, antstolių duomenimis, viešbutyje „Pušynas“ uždirba vos po kelis eurus, įmonėse „Birštono plėtra“ bei „Sveikatos kurortas“ – taip pat.
Dėmesį patraukia ir tai, kad „Pušynas“, kurio akcijos per 2022-ųjų lapkritį ir gruodį buvo parduotos privačiam asmeniui, per pandemiją, 2021-aisiais, uždirbo 404 tūkst. eurų pelno, o pernai pelnas siekė vos 1663 eurus.
„Nors šis žmogus skolos „Naudos virsmui“ neginčijo, skundą, jog jis niekam nėra skolingas, pateikė būtent „Bankroto laiko“ administratorius. Tai paradoksas, kokio dar neteko regėti, – nėra buvę, kad pats kreditorius įtikinėja, jog skolininkas jam nėra skolingas“, – ironijos neslėpė A.Jaskelevičius.
Apčiuopė siūlo galus
„Turto kelionės tapo matomos, kai „Stilus S“ skolos išieškojimo dokumentą perdavė antstoliams ir šie gavo „Naudos virsmo“ sąskaitos banke išrašus. Tuomet paaiškėjo, kam ir kaip buvo išdalinti tie 2 mln. eurų.
Bet bankroto administratorius nepasirūpino, kad kreditoriai atgautų skolas, – neperėmė iš V.Brusoko jokių finansinių įmonės dokumentų ir mums neperdavė.
Kadangi skolininkas neatliko jokių veiksmų, „Stilus S“ pasinaudojo teise ir padirbėjo už nemokumo administratorių. Šiemet per gegužę ir birželį pateikėme teismui netiesioginius ieškinius, prašydami sugrąžinti skolas iš įmonių „Sveikatos kurortas“, „Green Hotel“ bei V.Brusoko ir S.Jodaugos“, – sakė advokatas.
Pasak jo, tuomet bankroto administratorius, pamatęs, kad supaprastinta tvarka nepavyks išregistruoti bendrovės, teisme užginčijo ankstesnį teismo sprendimą – esą bendrovė „Naudos virsmas“ nėra skolinga bankrutuojančiai „Stilus S“.
„Tas sprendimas grindžiamas tuo, kad esą „Stilus S“ neturi jokių finansinių dokumentų. Paradoksas – juk tuos dokumentus turėjo pateikti pats V.Brusokas, nes būtent jis ir buvo „Stilus S“ bei „Naudos virsmo“ direktorius.
Jeigu slėpdamas dokumentus jis įrodytų, kad skolos nėra, netiesioginiai ieškiniai netektų prasmės“, – sakė A.Jaskelevičius.
Pasak jo, viešasis interesas, atrodytų, šiuo atveju bankroto administratoriui nerūpi, nors būtent jis turėtų stengtis, kad būtų atgauti valstybės, tiksliau – mokesčių mokėtojų, sumokėti pinigai.
Tyrimas tebevyksta
Pasak „Invegos“ atstovės Jurgitos Brazauskaitės-Incienės, tais atvejais, kai nustatoma ar yra įtarimų, kad parama buvo gauta neteisėtai ar panaudota ne pagal paskirtį, „Invega“, siekdama susigrąžinti lėšas, aktyviai imasi visų teisinių priemonių.
„Jeigu yra būtina, bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis. Ikiteisminiai tyrimai yra atliekami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o tokiems tyrimams vadovauja ir juos organizuoja prokurorai“, – sakė J.Brazauskaitė-Incienė.
Tikisi taikos sutarties
Vytas Brusokas, bendrovių „Birštono parkai“ ir „Sveikatos paslaugos“ vadovas:
„Bendrovės „Birštono plėtra“ ir „Baltijos parkai“ yra visiškai atsiskaičiusios su „Invega“, jos skolų niekam neturi.
Šiuo metu bankrutuojantis „Naudos virsmas“ iš dalies yra padengęs „Postvertos“ ir „Stilus S“ paskolas „Invegai“.
„Invega“ yra areštavusi pakankamai lėšų ir nekilnojamojo turto, kuriuo buvo laiduojama už paskolą, kad skola jai būtų padengta. Iki metų pabaigos grąžinus likusią skolos dalį – apie 600 tūkst. eurų – byla bus baigta taikos sutartimi.
Bankroto byla „Stilus S“ buvo iškelta VMI iniciatyva, vėliau nemokumo administratorė „Tamtamas“ inicijavo bankrotą „Naudos virsmui“, ir tai paralyžiavo paskolos lėšų grąžinimą „Invegai“.
Verta pažymėti, kad „Stilus S“ kreditorinį reikalavimą galimai praras, nes teismui yra pateikta informacija apie šios skolos nepagrįstumą ir atvirkštinį skolų balansą „Naudos virsmo“ naudai.
Šiuo metu „Naudos virsmas“ neturi nė vieno galutine teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo, o „Stilus S“ kreditorinio reikalavimo teisėtumas sprendžiamas teisme, kurio operatyvų išnagrinėjimą kažkodėl vilkina pati bendrovė. Byloje pateikti bankiniai pavedimai rodo, kad „Naudos virsmas“ nėra skolingas tariamam kreditoriui.
„Stilus S“ yra inicijavusi 7 civilines bylas, taip ji siekia vilkinti procesus atsiskaitant su „Invega“ ir atstovauja verslo konkurentų interesams.
P.Puidokas yra bendrovės „Tamtamas“ vadovas ir gina mano buvusio verslo partnerio Norberto Pranckaus interesus.
„Tamtamas“ ir su juo susijęs tariamas kreditorius „Finalaw“ teismo sprendimu išbrauktas iš kreditorių (tai pagrindžia 2023-iųjų rugsėjo 1 d. teismo nutartis). Jis jau du kartus inicijavo administratoriaus atstatydinimo procedūrą.
Pirmoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs administratoriumi jo sūnaus Tomo Puidoko vadovaujamą bendrovę administruoti BUAB „Naudos virsmas“, tokiu būdu P.Puidokas tapo ir kreditoriumi, ir nemokumo administratoriumi.
Minėta „Finalaw“ iš buvusios „Postvertos“ bendrovės įsigijo neva skolinį 500 tūkst. eurų reikalavimą už 12 tūkst. eurų, kuris vėliau teismo sprendimu buvo panaikintas.“
