„Nemanau, kad čia buvo tragiškas suveikimas. Galbūt kažkuriose vietose, atgal žiūrint sprendimai galėjo būti greičiau padaryti, bet tikiu, kad mes pasidarysime išvadas“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Atsimenu savo pokalbius su Nacionalinių krizių valdymo centro vadovu. Man atrodo, kad jie tuo metu buvo pakankamai adekvatūs situacijai, kaip ji buvo vertinama“, – pridūrė K. Budrys.
Anot patarėjo, reikia įvertinti faktą, kad sklandžiam tokių krizių sprendimui būtina ir institucijų veikimo patirtis.
„Viskas priklauso ir nuo procedūrų, kiek jos yra atidirbtos. Ne viską Lietuvoje mes turime atidirbta. Ši situacija mums padės tai padaryti. Kitas kartas bus paprastesnis“, – sakė jis.
Kita vertus, tęsė K. Budrys, tokiai operacijai, kokia buvo organizuojama pargabenant piliečius iš Izraelio, būtini ir dideli resursai.
„Lietuva neturi nei avialinijų, nei didelio aviacijos parko, kuri galėtume tokiu atveju išnaudoti. Tai čia ir bus viena iš krypčių, kur reikia gerai apmąstyti, kiek mes turėtume turėti budinčių sutarčių. Aš tikiu, kad Vyriausybės kanceliarijoje, Nacionalinių krizių valdymo centre bus dirbama“, – apibendrino K. Budrys.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo sukritikavęs šalies institucijas, esą per mažai dedančias pastangų, kad Lietuvos piliečiai būti pargabenti iš Izraelio.
„Mūsų institucijos turėtų tiesiog nustoti šnekėti ir vieną kartą pradėti dirbti savo darbą“, –žurnalistams praėjusią savaitę sakė G. Nausėda.
Spalio 7-osios rytą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį.
Lietuvos institucijos ėmėsi sprendimų, kaip pargabenti šiuo metu karo zonoje esančius šalies piliečius.
