E. Leonaitė pateikė trečiosios šalies intervenciją byloje S.M.H. prieš Lietuvą, kurioje peticijos pateikimo metu turėjęs prieglobsčio prašytojo statusą Irako pilietis EŽTT skundžiasi dėl judėjimo laisvės apribojimo jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietas Druskininkuose, Rūdninkuose ir Kybartuose, taip pat dėl laikymo sąlygų jose. Pareiškėjo teigimu, Lietuva pažeidė jo teisę į laisvę ir teisę nepatirti nežmoniško elgesio.
De facto sulaikymas Lietuvos užsieniečių registracijos centruose
Intervencijoje atkreipiamas Strasbūro teismo dėmesys, jog, pagal pareiškėjo laikino apgyvendinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, visi prieglobsčio prašytojai buvo apgyvendinami uždarose užsieniečių apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, nepriimant individualių ir teismui skundžiamų sprendimų.
Seimo kontrolierė pastebėjo, kad Kybartuose esančioje įstaigoje užsieniečiams buvo taikomi itin griežti judėjimo apribojimai: neleidžiama palikti ne tik centro patalpų ir teritorijos, tačiau ir laisvai judėti tarp centro pastatų aukštų. Užsieniečius nuolat stebėjo pareigūnai, išėjimai iš pastatų buvo užrakinti, o išeiti iš paskirto pastato užsieniečiams buvo galima tik gavus pareigūnų leidimą, nurodžius tikslą ir su palyda.
Į Kybartų užsieniečių registracijos centrą perkelti užsieniečiai turėjo labai ribotas galimybes bendrauti su išoriniu pasauliu ir buvo izoliuoti – ne visi iš jų turėjo telefonus ar prieigą prie interneto, taip pat buvo sustabdyta galimybė įsigyti mobiliojo ryšio sąskaitų papildymus ar SIM korteles, kai kurių užsieniečių telefonai buvo konfiskuoti nepaaiškinus atėmimo priežasties, apie pašto siuntų ar siuntinių priėmimo ir įteikimo tvarką užsieniečiai nebuvo informuojami.
Pateiktoje pozicijoje pastebima, kad Kybartų užsieniečių registracijos centre apgyvendinti užsieniečiai taip pat skundėsi aiškumo ir informacijos apie jų teisinę padėtį Lietuvoje trūkumu, nurodė, jog negavo jokios informacijos apie vykdomas migracijos procedūras jų atžvilgiu, skundėsi nuolatine įtampa, kylančia dėl neapibrėžtos sulaikymo trukmės ir netikrumo dėl ateities.
Neužtikrinta galimybė gauti realią teisinę pagalbą
Seimo kontrolierė intervencijoje išskyrė, jog užsieniečių teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ar siekiant užginčyti laisvės atėmimo teisėtumą buvo užtikrinama tik formaliai.
E. Leonaitė pastebėjo, kad 2021 m. rugpjūtį Seimo kontrolierių įstaigos atstovams aplankius 17 ad hoc stovyklų, kuriose buvo laikomi neteisėtai Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės perėję užsieniečiai, buvo nustatyta, jog užsieniečiai ne tik nebuvo informuoti apie teisę gauti teisinę pagalbą, bet ir apie tvarką, kaip šia teise pasinaudoti.
Po 2021 m. ir 2022 m. vykdytų patikrinimų Kybartų užsieniečių registracijos centre konstatuota, jog užsieniečių teisė gauti valstybės garantuojamą pagalbą nėra veiksmingai užtikrinama.
„Nors užsieniečiams pateiktoje informacijoje buvo minima teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau nebuvo nurodyta, ar paaiškinta tvarka, kaip šia teise pasinaudoti. Dauguma apklaustų užsieniečių teigė, jog kreipimosi dėl teisinės pagalbos tvarka jiems nebuvo aiški, o kreipdamiesi elektroniniu paštu į Migracijos departamentą nesulaukdavo jokio atsakymo“, – pastebima Seimo kontrolierės pateiktoje pozicijoje.
Pateiktoje intervencijoje pažymima, kad nuo 2021 m. paskutiniojo ketvirčio iki 2022 m. pirmojo pusmečio Seimo kontrolierių įstaiga gavo dešimtis prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių, laikomų įvairiuose užsieniečių registracijos centruose, paklausimų, kuriuose užsieniečiai prašė suteikti valstybės garantuojamą pagalbą, taip pat skundėsi, kad niekada nesusitiko su valstybės paskirtu advokatu, teiravosi apie teisinį statusą, laisvės atėmimo pagrindus, galimą laisvės apribojimo trukmę ir ginčijimo procedūras.
Nežmoniškam elgesiui prilygstančios materialinės sąlygos
Seimo kontrolierė taip pat pažymėjo, kad padėtis Kybartų užsieniečių registracijos centre, įskaitant materialines sąlygas, prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui. Pareiškėjo de facto sulaikymo metu užsieniečiai viename iš centro pastatų turėjo tik apie du kvadratinius metrus privačios erdvės. Centre taip pat trūko baldų, įrangos, o higienos patalpų skaičius buvo nepakankamas atsižvelgiant į laikomų užsieniečių skaičių.
„Bendrose virtuvėse trūko įrangos maistui gaminti – viryklių, taip pat ir įrankių, tačiau į parduotuvę, veikiančią centro teritorijoje, buvo leidžiama patekti tik vieną kartą per savaitę. Užsieniečiai taip pat negalėjo laiku patekti pas gydytoją odontologą, o savaitgaliais nebuvo budinčio medicinos personalo. Be to, dušo erdvės buvo atviros – nebuvo privatumą garantuojančių užuolaidų, taip pat naudotis buvo galima tik šaltu vandeniu, nusiprausti karštu vandeniu užsieniečiai galėjo tik kartą per savaitę atskirame pastate“, pastebima Seimo kontrolierės rašte EŽTT.
Trečiosios šalies intervencija Europos Žmogaus Teisių Teismui, pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 36 straipsnio 2 dalį, yra procesinė priemonė, kurios pagrindinis tikslas – leisti EŽTT susipažinti su valstybių ir kitų suinteresuotų šalių, kurios nėra nagrinėjamos bylos šalys, nuomone dėl toje byloje keliamų klausimų ir gauti informaciją ar argumentus, kurie yra platesni arba skiriasi nuo šalių pateiktų argumentų.
