Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė įregistravo tai numatančias Laisvės premijos įstatymo pataisas. Parlamentarė siūlo keisti Laisvės premijos apskaičiavimo tvarką, jos dydį nustatant atsižvelgus į galiojančius bazinės socialinės išmokos (BSI) rodiklius.
Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisoms, kiekvienais metais būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais galėtų būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, šiuo metu Laisvės premija siektų 9 tūkstančius 800 eurų.
Įstatymo pataisas P. Kuzmickienė ketina pateikti Seimui artimiausiu metu.
„Norėtųsi, kad jau 2024 metų sausio 13 d. iškilmingame minėjime, 2023 m. Laisvės premijos laureatui būtų įteikta solidesnė premija, atliepianti šios premijos reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė.
2011 m. rugsėjo 15 d. Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymą, kuriame nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.
„Nuo 2011 metų Laisvės premijos dydis nesikeitė, nors keitėsi pagrindiniai socialiniai rodikliai, pvz., bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau – MGL), vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgus į tai, jog įprastai premijos (pavyzdžiui Kultūros ir meno premijos) yra apskaičiuojamos naudojant bazinės socialinės išmokos (BSI) atskaitos rodiklius, manytina, jog yra tikslinga šiuo rodikliu vadovautis nustatant ir Laisvės premijos dydį“, – sako P. Kuzmickienė.
Siekiant kokybiškai pasirengti Laisvės premijos laureato pagerbimo ceremonijai, surinkti dokumentinę medžiagą, išleisti bukletą bei pristatyti laureatą, Seimo narė P. Kuzmickienė siūlo vienu mėnesiu paankstinti pretendento atrankos terminus.
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, Laisvės premijų komisija iki lapkričio 23 dienos turi atrinkti pretendentą ir teikti jį Seimui, o Seimas nutarimu iki gruodžio 23 dienos turi paskirti premiją.
„Tokie terminai yra nepakankami, siekiant surinkti išsamią informaciją ir vizualinę medžiagą, reikalingą laureato pristatymui, ypač tais atvejais, kai premija skiriama ne Lietuvos Respublikos piliečiui“ – sako įstatymo pataisų autorė P. Kuzmickienė.
Ji siūlo, kad komisija kiekvienais metais iki spalio 23 dienos pateiktų Seimui išvadas dėl atrinkto pretendento premijai gauti, o premija Seimo nutarimu būtų paskiriama iki lapkričio 23 dienos.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Laisvės premijų komisija kviečia iki šių metų spalio 31 d. siūlyti pretendentus 2023 m. Laisvės premijai gauti. Šis kvietimas adresuotas visuomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, kūrybinėms sąjungoms, bendruomenėms, akademinei bendruomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems piliečiams.
Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai. 2021 m. Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje premijos laureatas dalyvavo nuotoliniu būdu.
