„Kol kas ta diskusija apie eurokomisaro skyrimą nėra prasidėjusi. Tačiau, manau, kad visos priemonės politiniame spektre, yra įmanomos. Tai yra normalus parlamentinis darbas diskutuoti dėl kandidatūrų“, – LRT radijui teigė A. Armonaitė.
Politikė akcentuoja, kad koalicija savo programoje yra įsipareigojusi dėti maksimalias pastangas, kad civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas. Todėl, pasak jos, koalicijos partnerių siūlymai paramos ieškoti Seimo opozicijoje yra nekolegiški.
„Koalicija taip pat yra įsipareigojusi vakarietiškoms demokratinėms vertybėms. Ir su šiais tvirtais įsipareigojimais, kuriuos prisiėmė ir Laisvės partija, ir Tėvynės sąjunga, ir Liberalų sąjūdis, dabar siųsti vienus iš koalicijos partnerių su ištiesta ranka rinktis balsus opozicijoje yra mažų mažiausiai nekolegiška“, – sakė A. Armonaitė.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad jai kyla klausimų, ar „mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“.
Praeitą savaitę naujienų portalas Delfi informavo apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus civilinės sąjungos projekto.
„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – rašoma paviešintame dokumente.
Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.
