„Kas mane neramina, tai civilinė saugos situacija. Turbūt prieš daugiau nei metus buvome susitikę su vidaus reikalų ministre ir specialiai ta tema diskutavome dėl mūsų pasirengimo. (...) Ir jau praktiškai metai negalėčiau pasisakyti, kad kažkaip labai smarkiai pasistūmėjome šia prasme“, – pirmadienį TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
„Viena iš iliustracijų kaip dėl biurokratinio nerangumo ir negebėjimo susitarti net siaurame rate, dalykai nejuda į priekį“, – taip pat pažymėjo jis.
Prezidento teigimu, susidaro įspūdis, kad karo arba krizinės situacijos grėsmė yra vertinama tik kaip teorinė.
„Jeigu tu galvoji, kad karo niekada nebus ir kad jam ypatingai ruoštis nereikia, tai kam tada tomis priedangomis rūpintis. Jeigu tą prioritetą iškeli gerokai aukščiau, nes supranti, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename ir kad niekas šiuo metu negali jaustis saugus – prioritetas būtų visiškai kitoje vietoje“, – pabrėžė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad yra kur pasitempti ir visuotinės gynybos klausimu. Pasak jo, dėl to artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus svarstomas Valstybės gynimo planas.
„Dėl visuotinės gynybos sistemos tikrai mes turime kur pasitempti. Dėl to artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje mes svarstysime ir pačią visuotinės gynybos koncepciją. (...) Kad būtų labiau koordinuojama veikla atskirų institucijų, nes čia, mano įsitikinimu, yra silpnoji vieta“, – sakė G. Nausėda.
„Aš galvoju, kad mes šioje vietoje pasieksime sutarimą ir tikiuosi, kad toliau viskas pereis į įgyvendinančių institucijų rankas ir tikrai padarysime šiuos darbus, kuriuos esame nusimatę padaryti“, – taip pat pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidento patarėjas Kęstutis Budrys taip pat sukritikavo Aplinkos ministeriją, kuri jau metus neparengia taisyklių, kaip turi atrodyti piliečių ar įmonių įsirengiamos priedangos, kurios būtų naudojamos slėptis krizės atveju. Pasak jo, tokį vėlavimą galima paaiškinti tik noro trūkumu.
Vidaus reikalų ministerija siekia, kad miestuose esančiose priedangose, esant pavojui, galėtų pasislėpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.
Šiuo metu, anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įrengta pakankamai priedangų apsisaugoti apie 30 proc. šalies gyventojų.
