Ar tokios jungtuvės „iš reikalo“ gali atnešti sėkmę? Ekspertai ja tikėti nelinkę. Jų teigimu, „politiškai negyvų kūnų susijungimas“ šių partijų į sėkmės olimpą nebeprikels.
Prasidėjo pokalbiai dėl partijų koalicijos
Politikos užkulisiuose aptarinėtos galimos dviejų partijų – Darbo partijos bei „Laisvės ir teisingumo“ partijos – jungtuvės virsta kalbomis apie kitokius užmojus. „Darbiečiai“ prieš būsimus Seimo rinkimus siūlo kitoms politinėms jėgoms burtis į koaliciją.
A.Mazuronio teigimu, vienytis bus siūloma politiniame centre susitelkusioms mažesnėms partijoms. Tokių, su kuriomis būtų galima kalbėtis, šiuo metu jis sako matantis keturias. Artimiausiomis savaitėmis „darbiečiai“ aiškinsis, kurios partijos „pasirašytų“ tokioms jungtuvėms.
Oficialiai įvardijama, kad kalbamasi su „Laisve ir teisingumu“ bei Regionų partija. Neoficialiai kalbama, kad pasiūlymas jungtis į koaliciją gali būti pateiktas ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, taip pat Lietuvos žaliųjų partijai.
Be kita ko, A.Zuokas pažymi, kad į koaliciją būtų galima įtraukti ir savivaldos rinkimuose dalyvaujančius rinkimų komitetus bei kitus visuomeninius darinius.
Koalicijoms rinkimuose taikomas aukštesnis – 7 proc. – barjeras. Šiuo metu, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, nė viena iš galimų koalicijos partnerių neperžengtų partijoms privalomos 5 proc. kartelės ir į Seimą nepatektų.
Pasak A.Mazuronio, suvienijusi jėgas centro koalicija rinkėjams galėtų pasiūlyti solidžią alternatyvą socialdemokratams ir konservatoriams.
Politinės vestuvės labiau primena laidotuves
Tokias politines jungtuves skeptiškai įvertino politologas Virgis Valentinavičius. Anot jo, nepopuliarių partijų junginys teigiamo rezultato neduos, o tos politinės jėgos, kurios turi šansą ir pačios patekti į parlamentą, nuo skęstančio laivo spruks kuo toliau.
„Jei jungiasi politiškai negyvi kūnai, rezultatas irgi negyvas. O jau prisikviesti bent kiek populiaresnes partijas, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar S.Skvernelio partija, tikrai nepavyks. S.Skvernelio reitingai tirpsta, bet, manau, jis puikiai supranta, kad politinių negyvėlių prijungimas ne prideda, o atima.
Pats racionaliausias būdas būtų visoms šitoms partijoms ir jų veikėjams ramiai išsivaikščioti, prisijungti prie partijų, kurios turi bent kokią perspektyvą nuo šito taboro, kuris dabar yra“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Valentinavičius.
Jis įsitikinęs, kad S.Skvernelis šiuo metu galvą suka dėl to, kaip jo vadovaujamai partijai naujokei prasibrauti į Seimą ir patekti į valdančiąją daugumą, jei ją formuoti šansą gaus kairiosios politinės jėgos.
„Partija, kuri turi šansą peržengti 5 proc. barjerą, kai tie šansai tirpsta, nedarys nieko, kas dar labiau sumažintų tuos šansus. O jungimasis su politiniais negyvėliais tuos šansus tik mažins.
O čia turime kelis skęstančius laivus, iš kurių žmonės bando kabarotis, bet laivai, kurie plaukia, nenori prisiimti naštos, nenori, kad šitie skenduoliai nusitemptų juos paskui“, – ironizavo politologas.
Jam pritarė ir politologas Saulius Spurga. Jis atkreipė dėmesį, kad partijų jungtuvės ar koalicijos apskritai yra problematiškas uždavinys, nes net ir mažos neparlamentinės partijos nori turėti savo lyderius, programas, o dėl visko susitarti yra labai sudėtinga.
„S.Svernelio partija tvirtai pretenduoja į parlamentą patekti savarankiškai. Nežinau, ar jai būtų naudinga jungtis į tokią koaliciją, kuriai ir patekimo barjeras yra aukštesnis. O dar derėtis dėl kažko... Turbūt ir dėl vietų, dėl programinių nuostatų su daugeliu partijų, kurios vis dėlto nėra įsitvirtinusios, tarp Lietuvos gyventojų neturi savo aiškaus veido, nėra populiarios.
A.Mazuronis yra pareiškęs, kad smulkių, nepopuliarių partijų yra per daug, dėl to reikia ne tik burtis į koaliciją, bet ir susijungti politinėms partijoms. Bet matote, čia jau kiti interesai žaidžia, nes net ir partijos lyderiai negali to nuspręsti, yra valdybos, tarybos, kurios nori savarankiškumo“, – portalui lrytas.lt aiškino S.Spurga.
Pasak jo, burtis į koalicijas logiška tuomet, kai politines jėgas vienija bendra idėja, o kai vienintelis tikslas – patekimas į Seimą, net ir mažiau išsilavinę rinkėjai tai supras ir tokių darinių nesirinks.
„Yra kažkokie atskiri dariniai, kiekvienas sau, kurių programos neaiškios, ir dabar klausimas, ar jas subūrus taps kažkas aiškaus ir populiaraus? Atsakymas yra ne“, – konstatavo politologas.
„Manau, kad jau šaukštai po pietų – nei kartu, nei atskirai. Niekas iš šitos kompanijos nei 5, nei tuo labiau 7 proc. nebeįveiks“, – sutiko V.Valentinavičius.
Jo teigimu, net jei kelioms partijoms ir pavyktų susijungti į vieną politinę jėgą ar koaliciją, laikui bėgant toks darinys vis tiek subyrėtų, nes jis neturi perspektyvų. Be to, partijose, kurios galvoja apie jungimąsi, nemažai politikų, kurie ir taip pratę lakstyti iš vienos partijos į kitą, tad problemų apleisti ir naują jiems nebus.
„Likusios partijos išsirankios tuos, kurie bent ko verti. O tokių – nedaug“, – tokią liūdną nepopuliariųjų politinių jėgų ateitį prognozuoja V.Valentinavičius.
Darbo partija neturi ateities?
Perspektyvų, anot politologų, nebeturi ir ryškiausią praeitį iš minėtų politinių jėgų turinti Darbo partija. Jos populiarumą daugiausia išlaikė Viktoras Uspaskichas, o jam aktyviai nebedalyvaujant partijos veikloje, ji pasmerkta žlugti.
„Darbo partija turi gana turtingą praeitį. Ten buvo ir tamsių, ir šviesių periodų, bet jos populiarumas laikėsi ant vieno žmogaus asmenybės. Tai yra tam tikra mįslė, nežinau, ar mes ją kada nors perprasime. Nežinau, kodėl ta asmenybė buvo tokia populiari, kuo ji pakerėjo Lietuvos rinkėjus. Kai jos nebėra, partija prarado savo egzistavimo pagrindą“, – svarstė S.Spurga.
„Vienintelis dalykas, kuris ją dar laiko ant vandens paviršiaus, tebeegzistuojantys skyriai. Bet kiek tie skyriai gali tempti be jokių rimtų rezultatų – nei savivaldos, nei Seimo rinkimuose? Manau, ir Darbo partijai jau laikas išsivaikščioti“, – pridūrė V.Valentinavičius.
Politologai pabrėžė, kad tiek Darbo partija, tiek „Laisvė ir teisingumas“ savo gretose turi ryškių, populiarių asmenybių, tačiau problema tame, jog jų žvaigždžių valanda – jau praeityje. Bandymas senus lyderius „prakišti“ kaip naujus nepasiteisins, tik dar labiau pakenks.
Ar Lietuvoje yra buvę sėkmingų jungimosi į koalicijas ar bendrus darinius pavyzdžių? Ekspertai suko galvas, bet prisiminė tik dešiniųjų susijungimą.
„Ne koalicijos, o partijos susijungimo vienintelis sėkmingas pavyzdys (bet irgi turėjęs pasekmių) yra A.Kubiliaus vadovaujama Tėvynės sąjunga, kuri prisijungė daug smulkių dešiniųjų jėgų. Tada prisijungė krikdemai, tautininkai, dar kelios smulkesnės jėgos. Tėvynės sąjunga laimėjo rinkimus. O paskui dar labai ilgai kosėjo, nes nemenką dalį prijungtų veikėjų reikėjo mesti iš partijos.
Tik dabar partija nuo tų jungimosi pasekmių išsivalė. Tai buvo sėkmingas atvejis, nes Tėvynės sąjunga ruošėsi laimėti rinkimus ir susijungimas, kai pati partija yra stipri ir gali laimėti, su jėgomis, kurios išskaidytų balsus, turi prasmę“, – teigė V.Valentinavičius.
Seimo rinkimai vyks kitų metų spalį.
