Vieno ambasadoriaus darbo vertinimas paverstas vidaus politikos problema ir šiuo požiūriu galima sutikti su E.Bajarūno teiginiais, kad jis tapęs politinės kovos įrankiu.
Bet tai anaiptol nereiškia, kad įmanoma numoti ranka į įvykius ambasadoje.
Prezidentūra aiškina, kad reikėtų susodinti konfliktuojančias šalis prie vieno stalo ir išsiaiškinti nesutarimus. tačiau tai utopija, kuria turbūt netiki ir pats šalies vadovas.
Ko gero, teisus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Ž.Pavilionis, kad dabar yra tik dvi galimybės: atšaukti E.Bajarūną arba atleisti visus jį mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinančius ambasados darbuotojus.
Aišku, kad URM nurašys atvirai su jos vadovybe ėmusį konfliktuoti šį ambasadorių, o prezidentas G.Nausėda, kuris vienintelis įgaliotas pasirašyti jo atšaukimo dekretą Vyriausybės teikimu ir URK pritarimu, vis dar mėgina jį išsaugoti, nors tai vargu ar realu.
URM tvirtina, kad dar prieš nutenkant informacijai apie konfliktus Londone į viešumą mėginta kalbėtis su E.Bajarūnu asmeniškai, bet bendravimo stiliaus su pavaldiniais jis esą nepakeitė.
Neįvardyti ambasados darbuotojai, kurie esą, priešingai nei teigia Prezidentūra, nėra anoniminiai skundų rašinėtojai, o tik jų pavardės dėl diplomatinio etiketo taisyklių viešai neskelbiamos, kaltina E.Bajarūną, kad jis nesilaiko etikos, juos žemina, įžeidinėja, verčia dirbti ir po darbo valandų, ir savaitgaliais.
Maža to, šie darbuotojai tvirtina, kad jiems nurodyta atlikti ir su asmeniniais ambasadoriaus bei jo žmonos G.Žickytės interesais siejamas užduotis, šioji esą naudojosi tarnybiniu transportu savo reikalais, o paklusti neteisėtiems pageidavimams reikalauja įsakmiu tonu.
Visus šiuos kaltinimus neigia pats ambasadorius. Jis esą yra tiesiog reiklus vadovas, o griežtai laikytis darbo valandų diplomatinėje tarnyboje neįmanoma.
Kaltinimus žmonai E.Bajarūnas atmeta aiškindamas, kad ambasados darbuotojų paslaugomis ar tarnybiniu transportu ji naudojosi tik diplomatiniais tikslais, nes uoliai ėmėsi reprezentacinės veiklos.
Vadinasi, konfliktinė situacija vertinama visiškai skirtingai ir bene žalingiausia, kad santykius imtasi aiškintis viešai.
Žinoma, iš pradžių informacija apie ambasados darbuotojų skundus, vėliau ir URM inspektorių ataskaitos nutekinimas į žiniasklaidą nebūtų buvęs įmanomas, jei tokio viešinimo nebūtų palaiminusi ministerijos vadovybė.
E.Bajarūnas turi teisę klausti, kodėl taip pasielgta. Jam pritarianti Prezidentūra net prašo ištirti, kas platino tokias žinias ir kieno nurodymu tai padaryta, aiškiai tikėdamasi, kad tai leistų kalti prie kryžiaus patį ministrą G.Landsbergį.
Kita vertus, E.Bajarūnas, surengdamas spaudos konferenciją, per kurią svaidėsi kaltinimais ministerijai, turėjo suprasti, kad taip ambasadoriai nesielgia, o jis iškasa karo su savo darbdaviais kirvį. URM skubiai reagavo teigdama, kad jis paskelbė melagingą informaciją, ir pareikalavo per tris dienas ją paneigti.
Net opozicija supranta, kad po šitokio apsikeitimo antausiais neįmanomas bendras ambasadoriaus ir jam vadovaujančios ministerijos darbas.
Bet jį atšaukti galintis prezidentas G.Nausėda pakliuvo į savotiškus spąstus, nes E.Bajarūnui, be kita ko, metami kaltinimai ir dėl pataikavimo šalies vadovui.
Seimo narys M.Maldeikis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įtardamas, kad E.Bajarūnas, pakvietęs prezidentą su pirmąja ponia, kuriuos lydėjo pats su sutuoktine, į vizito programoje nenumatytą ir grynai privačią pramogą – miuziklą – ir nurodydamas nupirkti brangiausius bilietus, neteisėtai pasinaudojo ambasados lėšomis.
Net jei kilus triukšmui E.Bajarūnas ir padengė šias išlaidas iš savo kišenės, esą vis viena tai pažeidimas. Prezidentas tokiu atveju turėjęs deklaruoti dovaną.
Aišku, kad G.Nausėdai pakišta karti piliulė ir tuo bus pasinaudota per prezidento rinkimų kampaniją.
Matyt, geriausia išeitis būtų, jei pats E.Bajarūnas atsistatydintų. Tačiau jis taip nesielgia, gal tikėdamasis, jog jį išgelbės prezidentas, o gal suvokdamas, kad jo diplomatinė karjera vis viena žlugusi nepriklausomai nuo to, kas kitai kadencijai bus išrinktas šalies vadovu.
Užsienio reikalų ministras atšaukė E.Bajarūną iš Londono, kaip įprasta diplomatinei kalbai, konsultacijų. Tai jis gali padaryti nepaisydamas prezidento.
Tačiau E.Bajarūnas formaliai nebus atleistas, kol G.Nausėda nepasirašys dekreto, o ligi tol naujo ambasadoriaus paskyrimas irgi negalimas.
Vadinasi, Lietuvos ambasada dirbs neturėdama nuolatinio vadovo.
Prezidentūra apšaudo URM teigdama, jog mažiausiai pusmetį Londone nebus ambasadoriaus, o tai kenks Lietuvai jau vien dėl to, kad bus sunku sutelkti Didžiosios Britanijos lietuvius balsuoti referendume dėl teisės Lietuvos piliečiams turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Bet mažai vilties, kad šįkart Lietuvos interesai bus pakylėti aukščiau asmeninių ambicijų.
