„Reikėtų pasiaiškinti, kuo tai grindžia kolegos. Aš suprantu, kad organizavimas buvo ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Daug kas buvo vykdoma per Užsienio reikalų ministeriją, kuriai NATO saugumo pareigūnai pasakė iki kokių terminų viskas vykdoma ir panašiai. Tai tikiuosi, kad atsakingos institucijos išsiaiškins“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
Taip pat, anot jo, kyla klausimų ir dėl pačios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados – kad „Litexpo“ vykdyti pirkimai buvo neskaidūs, kadangi ši institucija irgi dalyvavo pasiruošime viršūnių susitikimui.
„Iki galo nesuprantu, kaip procese dalyvavusi institucija po kelių mėnesių teikia išvadą, kad jis buvo blogai organizuotas. Mano žiniomis su VPT buvo konsultuojamasi, ji buvo įtraukta. Tad dabar tas verdiktas atrodo keistokai“, – sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad „Litexpo“ vykdytus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalių vadovų susitikimo renginiui skirtus pirkimus įvertinusi VPT pranešė nustačiusi pažeidimų.
„Tarnyba, įvertinusi visus gautus dokumentus, paaiškinimus, pirkimus sąlygojusias aplinkybes, parengė šių pirkimų vertinimo išvadas. Vertinimo išvadose tarnyba nekvestionuoja NATO renginio svarbos, ir to, kad perkančioji organizacija buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis, tačiau perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatytų įvykių kategorijos, todėl ji pirkimus vykdydama neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“, – nurodė VPT.
VPT iš viso įvertino aštuonis pirkimus, kurių bendra vertė siekė daugiau negu 7 mln. eurų.
Pirmą kartą Lietuvoje rengtas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko liepos 11–12 dienomis.
Seimo Antikorupcijos komisija gegužę paskelbė pradėjusi rinkti informaciją iš atsakingų institucijų apie tai, kaip „Litexpo“ organizuojant viešuosius pirkimus ruošiantis NATO viršūnių susitikimui sekėsi eliminuoti korupcines rizikas bei kokias korupcijos prevencijos priemones valstybės įmonė taikė.
