Tyrimo duomenimis, 60,6 proc. respondentų teigiamai atsakė į apklausos klausimą „Ar Baltarusijos piliečiams reikia sugriežtinti patekimo į Lietuvą sąlygas“, 25,6 proc. – kad neturėtų, 13,8 – nežino ar neatsakė.
Lrt.lt publikacijoje minima, kad 2023 m. spalio pradžioje, Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyveno 60,9 tūkst. Baltarusijos piliečių, metų pradžioje – 48,8 tūkst. 2022 m. pradžioje jų buvo 31 tūkst., 2021 m. – 23,4 tūkst., 2020 m. – 17,7 tūkst. Vis daugiau baltarusių pradėjo keltis į Lietuvą po masinių protestų ir represijų, prasidėjusių 2020 m., šalyje prasitęsus autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymui.
Rugsėjo 22 – spalio 7 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1023 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ragino Seimą apsvarstyti galimybę suvienodinti ribojimus į Lietuvą atvykstantiems rusams ir baltarusiams. Tikimasi, kad klausimas grįš į Seimo darbotvarkę rudens parlamento sesijoje, tačiau prezidento siūlymas rimtesnio Seimo narių dėmesio nesulaukė.
Šalies vadovo iniciatyvą remia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pasak kurio, „idėja vis dar gyva“, yra „reikalinga ir teisinga“.
Dalies anksčiau spalį Eltos kalbintų parlamentarų teigimu, vėl svarstyti sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimą nėra prasmės, esą klausimas jau nebėra aktualus, iš Baltarusijos pasitraukus „Wagner“ samdiniams.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Tačiau Seimas G. Nausėdos veto atmetė.
Ribojamosios priemonės bus taikomos iki 2024 m. gegužės 2 d. Kaip numatyta įstatyme, Vyriausybė turi teisę prailginti terminus, jeigu atsiras poreikis tokiems sprendimams.
