Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės – LRT – finansavimas auga iki 73 mln. eurų, t. y. beveik 9,5 mln. eurų nuo 63,5 mln. eurų.
Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetus, Kultūros ir Finansų ministerijas prašydami laikytis duotų pažadų visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų, kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui.
Visos šalies žiniasklaidos bendruomenėms atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurioms skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatyta naujovių – atskira programa tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai, parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, skaitmenizacijai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o visuomenės poreikis tokiai žurnalistikai yra gyvybiškai svarbus.
„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms individualiems žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, – sako D. Radzevičius.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas atkreipia dėmesį, kad įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, demoralizuotas, kupinas nepatenkintų lūkesčių.
„Juolab kultūrinė spauda, kuri nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija“, – sako G. Norvilas.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis finansavimas naujajam MRF būtinas ir dėl jam numatytų naujų funkcijų, ir dėl to, kad naujasis fondas pajėgtų įgyvendinti daugiau visuomenei reikšmingų projektų.
„Būtent todėl labai svarbu, kad politikų duoti pažadai žiniasklaidos bendruomenei nebūtų pamiršti, o kilus iššūkiams, kartu ieškoma sprendimų. Naujajame fonde numatytos svarbios naujovės, kurių nėra dabar galiojančiame žiniasklaidos rėmimo modelyje, pavyzdžiui, parama pritaikant turinį žmonėms su negalia, stipendijos tiriamosios žurnalistikos atstovams, įtraukta ir atskira programa tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai. Be to, kuriant fondą buvo kalbėta, kad jis galėtų finansuoti strateginių valstybės komunikacijos projektų įgyvendinimą. Akivaizdu, kad šiems tikslams siekti reikalingas didesnis finansavimas, kuris turėtų kasmet didėti“, – sako L. Bušinskaitė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė tvirtina, kad steigiant naująjį Medijų rėmimo fondą ne laukėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome, teikėme racionalius pasiūlymus, girdėjome pakylėtas politikų kalbas, kad valstybės pareiga yra suteikti galimybes bei resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, remiant per naujai kuriamą fondą ne tik projektų turinį, bet ir žiniasklaidos priemonių veiklą bei sklaidą.
„Regioninės spaudos programa – viena iš didžiausių tarp visų šešių SRTRF programų ir dalis pateiktų projektų joje būdavo nefinansuojami ne dėl nekokybiškai parengtų projektų, o tiesiog dėl lėšų trūkumo. MRF numatytas regioninės žiniasklaidos ne tik projektinis, bet ir veiklos rėmimas. Deja, paaiškėjus, kokios menkos lėšos skiriamos šiam fondui, akivaizdu, kad naujos regioninės žiniasklaidos rėmimo formos per MRF, pavyzdžiui, remti veiklą, prenumeratos pristatymą, skaitmenizaciją, iškart numirs – tam įgyvendinti tiesiog nebus lėšų. Tai buvo tik tuščios deklaracijos, kurios netrukus padės galutinai numarinti regionų ir vietinius laikraščius“, – sako R. Navickienė.
Pasak jos, peršasi mintis, kad Lietuvoje nepaisoma ir Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje akcentuojamos pozicijos: stengiantis išlaikyti žiniasklaidos įvairovę būtinas dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninei žiniasklaidai remti bei pliuralizmui skatinti.
Prie šio kreipimosi prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija,
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Regioninių televizijų asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija.
