„Tai buvo apsikeitimas nuomonėmis dėl pačių principų. Savo kalboje pabrėžiau daugiau išlaidų pusę ir, be jokios abejonės, 50 mlrd. eurų suma Ukrainai šiandien skambėjo iš daugelio vadovų lūpų. Galima sakyti, kad absoliuti dauguma šiuo klausimu nediskutuoja ir mano, kad parama Ukrainai šiuo metu yra mūsų didžiausias prioritetas“, – apie svarstomą 50 mlrd. eurų fondą, norimą skirti Ukrainai, LRT žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentas.
„Ir, nepaisant visų iššūkių Artimuosiuose Rytuose, mes turime ieškoti ne tik tai karinės pagalbos priemonių, bet ir padėti Ukrainai tiesiog nesužlugti kaip ekonomikai, nesužlugti kaip valstybei, o tai be finansinių injekcijų yra neįmanoma“, – pridūrė G. Nausėda.
Vis dėlto, šiuo metu Europos vadovai nesutaria, iš kur turėtų būti paimtos lėšos paramos Ukrainai fondui sudaryti, sako prezidentas.
„Tačiau tenka pripažinti, kad mes iš esmės dar nesutarėme dėl to, kokių šaltinių sąskaita generuosime šiuos pinigus. ir čia susidūrė požiūris, kad tai reikėtų daryti perskirstant lėšas arba kitaip tariant pakarpant lėšas kitose eilutėse, arba tai daryti nuosavų naujų išteklių sąskaita“, – teigė G. Nausėda.
Visgi prezidentas neabejoja, kad pasibaigus diskusijoms dėl finansinių šaltinių, Ukraina sulauks paramos iš Europos valstybių.
„Toliau diskusijos tęsis, pirmiausia dėl pačių šaltinių ir dėl pačios biudžeto struktūros, tačiau, kad ir kaip besibaigtų diskusijos, aš manau, kad yra neabejotina, kad Ukrainai finansinė parama bus suteikta“, – akcentavo šalies vadovas.
G. Nausėda, kalbėdamas EVT susitikime, pabrėžė kariniam mobilumui reikalingų lėšų svarbą. Nors, anot prezidento, apie karinį mobilumą šiuo metu kalba tik keletas valstybių, tikimasi supratimo šiuo klausimu.
„Aš pabrėžiau karinio mobilumo reikšmę. (...) Dabar, kai turime naują status quo, karinio mobilumo lėšos yra nepaprastai svarbios, nes aš sunkiai įsivaizduoju priešakinės gynybos principo sutvirtinimą be karinės infrastruktūros ir ypač transporto infrastruktūros“, – sakė šalies vadovas.
„Suprantant, kad karas Ukrainoje labai išryškina ir apnuogina mūsų Rytinio flango pažeidžiamumą, tikimės supratimo šiuo klausimu“, – pridūrė G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja EVT susitikime Briuselyje. Susitikime daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui prieš Ukrainą, ES Daugiametės finansinės programos peržiūrai, kovos su nelegalia migracija ir ES ekonomikos ir konkurencingumo klausimams.
Tarybą sudaro Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovai, Europos Komisijos pirmininkas ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politika.
