Nenuostabu, kad kai kurių partijų gretose pagarsėjo kalbos apie ketinimus prieš kitų metų Seimo rinkimus burtis į koalicijas. Gana aktyviai apie tai svarsto Darbo ir Regionų, taip pat „Laisvės ir teisingumo“ partijos. Jei parlamento rinkimai vyktų dabar, jos surinktų atitinkamai 2,9, 2,4 ir 2,1 proc. balsų. Toloka iki išsvajotos 5 proc. kartelės.
Galima sakyti, kad paradoksalu, bet šių trijų politinių organizacijų vadovai vertinami aukštai. Antai „darbiečių“ vedlys Andrius Mazuronis nusipelnė 29,5 proc. palankių ir 26,2 proc. nepalankių nuomonių, „Laisvės ir teisingumo“ laikinasis pirmininkas Artūras Paulauskas – atitinkamai 25,8 ir 26,9 proc., o Regionų partijos lyderis Jonas Pinskus – 24,6 ir 27,1 procento.
Partijų rungtynėse dėl rėmėjų toliau įtikinamai pirmauja socialdemokratai. O nuo jų gerokai atsilikusių persekiotojų populiarumas svyruoja. Pavyzdžiui, liepą už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 9,9 proc. rinkėjų, rugsėjį šis skaičius buvo ūgtelėjęs iki 11,3 proc., o spalį smuktelėjo iki 9,3 proc.
Panašūs pakilimai bei atoslūgiai ir žvelgiant į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Per pastarąsias tris apklausas šiai partijai savo balsus būtų atidavę atitinkamai 7,6 proc., 5,5 proc. ir 7,5 proc. rinkėjų.
Natūralu, kad ekspremjero Sauliaus Skvernelio „vardanlietuviai“ skeptiškai vertina atsilikėlių siūlymus jungtis į koaliciją.
Aišku, per būsimuosius Seimo rinkimus daug lems šiuo metu dar neapsisprendusiųjų, kurių yra net 27,4 proc., balsai. Galbūt tuos svyruojančius suvilios jau žinomos partijos, o gal atsiras koks nors naujas patrauklus politinis darinys, sutelksiantis nepatenkintus valdžia žmones. Juk apie partijos steigimą jau yra prabilęs per apkaltos procedūros pelkę klampojantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, galutinio žodžio dėl dalyvavimo rinkimuose dar netarė Lietuvos šeimų sąjūdis.
Kad vadinamiesiems naujiems gelbėtojams yra platoka erdvė veikti, rodo ir žmonių požiūris į šiuo metu ryškiausius visuomenės bei politikos veikėjus. Jau kuris laikas dauguma jų vertinami labiau neigiamai negu teigiamai.
Ši „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad tik penki politikai – prezidentas Gitanas Nausėda, socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir „darbiečių“ vedlys A.Mazuronis – surinko daugiau palankių nuomonių nei nepalankių.
G.Nausėda dar labiau sutvirtino lyderio pozicijas – jį palankiai įvertino 64,2, nepalankiai – tik 16,5 proc. apklaustųjų (rugsėjį atitinkamai 61,9 ir 17,2 proc.). Įkandin prezidento žengianti V.Blinkevičiūtė irgi šiek tiek nutolo nuo trečioje vietoje esančio A.Anušausko.
Daugelio respondentams pateiktų politikų reitingai kito nedaug. Tarp išimčių – skandalingasis Seimo narys Petras Gražulis, kuris, palyginti su rugsėju, įvertintas kur kas palankiau, o nepalankių nuomonių apie jį sumažėjo.
Tuo metu šalies vadovui taip pat turėtų paglostyti savimeilę ne tik tai, kad dauguma gyventojų mano, jog būtent G.Nausėda geriausiai atstovauja jų interesams, bet ir išaugęs pasitikėjimas Prezidentūra kaip institucija.
Beje, vertindami institucijas apklaustieji šįsyk pareiškė labiau pasitikintys ir policija, Vyriausybe (premjerės Ingridos Šimonytės reitingas liko panašus), netgi savivaldybėmis.
Negi taip greitai užsimiršo vadinamasis čekiukų skandalas?
Užtat mokytojų streikas, atrodo, neprasprūdo pro visuomenės akis. Švietimu imta pasitikėti menkiau nei prieš mėnesį.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
