Vadinamąjį prezidentinį – t.y. siekiantį daugiau nei 50 proc. teigiamų vertinimų – reitingą pasiekė ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kol kas vis dar neatskleidžianti, ar ketina kitąmet dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.
Tvirtai pirmoje populiariausių partijų pozicijoje toliau laikosi ir patys socialdemokratai, tiesa, ne visuose miestuose – Kaune juos lenkia konservatoriai.
Naujausius reitingus aptarėme su sociologu, „Vilmorus“ vadovu Vladu Gaidžiu.
Kaune konservatoriai lenkia socialdemokratus
Jeigu rinkimai vyktų sekmadienį, daugiausiai balsų gautų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Spalį už LSDP savo balsą atiduotų 18 proc. apklaustųjų šalies gyventojų. Rugsėjį socialdemokratų reitingai siekė 18,8 proc.
Socialdemokratai pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitaisę jau kelerius metus.
Tiesa, kaip pastebėjo V.Gaidys, LSDP lydi ir pavojingas faktorius – jų elektoratas yra pasyvus, todėl rinkimuose jų rezultatas nebūtinai bus toks geras. Apklausų metu socialdemokratus daugiausiai renkasi pagyvenę, toliau nuo Vilniaus ir Kauno gyvenantys žmonės.
„Socialdemokratai yra tikrai ne jaunimo partija. Tarp jaunimo juos renkasi 6,8 proc., o tarp pensinio amžiaus žmonių – 26 proc. nuo visų apklaustųjų“, – portalui lrytas.lt vardijo sociologas.
Ypatingai aktyviais rinkėjais gali pasigirti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jie ir toliau laikosi antroje reitingų lentelės vietoje. Spalį konservatoriams savo palankumą išreiškė 9,3 proc. apklaustųjų, kai rugsėjį – 11,3 proc. respondentų.
„Tėvynės sąjungos elektoratas išlieka labai aktyvus, lyginant su socialdemokratų. Jeigu rinkimai vyktų dabar, atrodytų, kad socialdemokratai turėtų pirmą vietą užimti, bet ne dvigubai. Aktyvumo lygis yra labai skirtingas“, – pabrėžė V.Gaidys.
Be kita ko, TS-LKD elektoratas platesnis – juos renkasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus visuomenės dalis.
Kaip atrodo socialdemokratų ir konservatorių padėtis didžiuosiuose miestuose? Vilniuje socialdemokratų ir konservatorių rezultatas apylygis, o štai Kaune konservatoriai išsiveržę į priekį.
„Kaune socialdemokratus renkasi 11 proc., konservatorius – 16 proc. nuo visų apklaustųjų. Vilniuje tiek vienus, tiek kitus renkasi 12,3 proc. nuo visų apklausos dalyvių. Kuo toliau nuo Vilniaus ir Kauno, tuo socialdemokratai yra stipresni.
Rajonuose, kaimiškose vietovėse jie laimi ir laimės. Tėvynės sąjunga – atvirkščiai“, – skaičiavo „Vilmorus“ vadovas.
Į parlamentą patektų tik penkios partijos
Į trečiąją vietą iš ketvirtos pakilo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) – rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 5,5 proc. respondentų, o spalį – jau 7,5 proc. apklausos dalyvių. Panašų rezultatą demokratai fiksavo ir liepą. Rugsėjį jų reitingas buvo žemiausias nuo pat partijos įkūrimo.
O į ketvirtąją vietą pasislinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,3 proc. respondentų simpatijų. Tiesa, tiek pat jų valstiečiai turėjo ir prieš mėnesį.
Penktoje lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Spalį šią partiją rinkosi 4,7 proc. respondentų, prieš mėnesį – 4,4 proc. apklaustųjų.
V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant nuo visų balsuojančiųjų, tik šios penkios politinės jėgos ir peržengtų Seimo rinkimų barjerą.
Tuo metu Darbo partija (2,9 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (2,7 proc.), Lietuvos regionų partija (2,4 proc.), Laisvės partija (2,4 proc.), Laisvė ir teisingumas (2,1 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,6 proc.) neperžengtų 5 proc. kartelės.
„Man įdomus momentas ir tai, kad, kur lentelėje matome pasirinkimą, įvardytą „kita partija“, o prie jo – 0,9 proc., tai visi jie keliauja Nacionaliniam susivienijimui.
Jeigu jie būtų įtraukti į sąrašą, o jie neįtraukti dėl to, kad Seime neturi nė vieno atstovo, matyt, jie turėtų ir ne vieną procentą, ypatingai Vilniuje“, – teigė sociologas.
G.Nausėdą palankiai vertina net ir dešinieji
Palankiausiai vertinamų šalies politikų rikiuotė nesikeičia. Pirmoje vietoje išlieka prezidentas G.Nausėda. Spalį teigiamai šalies vadovą vertino 64,2 proc. apklaustųjų, rugsėjį – 61,9 proc. respondentų.
Dar balandį prezidento reitingas buvo mažesnis dešimčia procentinių punktų ir siekė apie 54 proc. Tuo metu driokstelėjo skandalas dėl Komunistų partijos. Tačiau pusmečio pakako, kad G.Nausėda susigrąžintų anksčiau turėtą populiarumą.
Įdomu tai, kad G.Nausėdą teigiamai vertina net ir pačių TS-LKD elektoratas, nors dalis konservatorių ir teigia, esą jų rinkėjai prezidento rinkimuose už jį nebebalsuotų, kitaip, nei 2019 metais.
Tarp tų, kurie renkasi konservatorius, dabartinį šalies vadovą teigiamai vertina 51,6 proc., neigiamai – 21,5 proc. apklausos dalyvių.
„Jį palankiai vertina ir seni, ir jauni, ir lietuviai, ir lenkai. Jokios grupės nepavyko aptikti, kur būtų daugiau neigiamų, nei teigiamų G.Nausėdos vertinimų. Prezidentas toks ir turi būti – jį turi išrinkti dauguma“, – atkreipė dėmesį V.Gaidys.
Itin teigiamai G.Nausėdą vertina socialdemokratų rinkėjai – jų tarpe fiksuojama net 75 proc. teigiamų ir vos 14,4 proc. neigiamų vertinimų.
Vadinamąjį prezidentinį reitingą pasiekė ir socialdemokratų lyderė V.Blinkevičiūtė. Pirmą kartą teigiamai ją įvertino jau daugiau nei pusė apklaustųjų. Spalį palankiai apie politikę atsiliepė 50,8 proc. respondentų, kai rugsėjį tokių buvo 48 proc.
„Pirmą kartą V.Blinkevičiūtė pasiekė 50 proc., nors ją daug kas vertina neigiamai. Jaunimas nuo 18 iki 29 metų imtinai ją vertina daugiau neigiamai nei teigiamai. Labai neigiamai V.Blinkevičiūtę vertina Tėvynės sąjungos elektoratas, taip pat Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos“, – komentavo sociologas.
Nežymiai ūgtelėjo demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio reitingai. Spalį teigiamai ekspremjerą vertino 34,7 proc., rugsėjį – 32,5 proc. apklausos dalyvių. Paklaidos ribose svyruoja ir premjerės Ingridos Šimonytės reitingai – spalį 24,9 proc., rugsėjį – 23,6 proc.
Rekordinį rezultatą fiksuoja skandalistas Petras Gražulis.
„P.Gražulis yra reitinguojamas pora metų ir tai yra jo aukščiausias rezultatas – 20,5 proc. teigiamų vertinimų ir 52 proc. neigiamų. Panašiai, kaip pas I.Šimonytę“, – nurodė V.Gaidys.
Jo teigimu, pastaruoju metu visuomenė, rodos, labiau pamėgo garsius maištininkus, nes vis auga ir Remigijaus Žemaitaičio populiarumas.
„Jis nereitinguojamas, nes neturi reikiamo portfelio – nėra nei ministras, nei partijos pirmininkas. Bet, jeigu pasižiūrėtume į atvirą klausimą, kas geriausiai atstovauja žmonių interesams, jis patenka į septintą vietą“, – sakė sociologas.
Beje, nežymiai kilstelėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, pastarąjį mėnesį buvusios dėmesio centre dėl pirminių konservatorių rinkimų į prezidentus, reitingai.
Spalį ją teigiamai įvertino 24,1 proc., rugsėjį – 21,7 proc. apklausos dalyvių.
