Kiek laiko turėtų Lietuva?
Dabartinės Lietuvos krašto gynybos ambicijos – rimtos, tačiau realybe greitai nevirs – Vokietijos brigadą Lietuvoje dislokuoti planuojama 2026 metais, sukurti diviziją – iki 2030 metų, nors realesnis terminas galėtų būti 2035 metai. Panašiu laikotarpiu Lietuvoje galėtų atsirasti ir tankai, oro gynybos sistemos.
Ne vienas užsienio karybos ekspertas Lietuvai prikaišioja, kad visa tai jau turėjo būti padaryta vakar, mat Rusijos puolimas galimas ir šiandien arba rytoj.
Karo istorikas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys V.Rakutis pripažino, kad tokios pastabos yra teisingos – Baltijos šalių užpuolimas iš tiesų gali įvykti, o toks pavojus matėsi jau nuo 2014 metų.
„Negaliu sakyti, kad mūsų valstybė visai nereagavo – mano supratimu, reagavo. Tikėtis iš jos kažko daugiau yra mažai šansų, nes valstybė neturi didelės patirties. Mes dažnai bėgiojame paskui madas, tačiau dėl tos priežasties tikėtina, kad laukimas gali būti per ilgas.
Mano supratimu, to laiko turime nedaug, bet negalime tiksliai pasakyti, kiek laiko liko, nes tai nėra dviejų šalių konfliktas – tai visas didžiulis, regioninis, o gal ir pasaulinis konfliktas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo V.Rakutis.
Pastaraisiais metais buvo galima stebėti prasidedančius vieną karą po kito, tad gali būti, kad tokia tendencija išliks.
„Kai nelieka pasaulio policininko, kuris gali sureguliuoti, tai visi bando spręsti savo pribrendusias problemas“, – kalbėjo parlamentaras.
Šiuo atveju, anot jo, svarbus ne tik JAV vaidmuo, bet ir globalios sistemos – pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacija, kuri turėtų stabilizuoti situaciją.
„Judesys link pasaulinio karo yra labai, labai didelis, ir tikimybė gali būti tokia, kad mes nesuvoksime, kokia kasdienybė mus ištiks.
Bet nenorėčiau visų gąsdinti, nes tai irgi yra pavojus – tada žmonės užsiblokuoja. Mums tiesiog reikia rūpintis savo saugumu – ir greitai“, – pabrėžė V.Rakutis.
Kartojasi 1938 metų scenarijus?
Viešojoje erdvėje netrūksta ir ekspertų įžvalgų, kurie pastebi nemažai dabartinės pasaulio situacijos panašumų su 1938 metais, likus metams iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
V.Rakutis pripažino, kad panašumų iš tiesų netrūksta.
„Tų panašumų daugoka, ir tai nesmagu. Visų pirma – didžiulė pasaulio poliarizacija, stabilizuojančių faktorių mažėjimas. Dar gerai, kad Kinija kažkiek kalbasi su amerikiečiais – bent toks kanalas paliekamas. Iš principo vyksta jėgų poliarizacija, kaupimasis, mobilizacija.
Kova dėl pasaulinio viešpatavimo natūraliai turėjo ateiti – Kinijos faktoriaus didėjimas, amerikiečių traukimasis, pastebimas nuo Afganistano įvykių ir dar anksčiau, įvykiai Afrikoje – yra tokie globalūs poslinkiai, natūralu, kad be kovos tokie dalykai neįvyksta“, – vardijo V.Rakutis.
Be to, politikas pastebėjo labai dideles Europos šalių padarytas klaidas, pavyzdžiui – tuo metu, kai Rusija didino savo gynybos išlaidas, Europos šalys jas mažino.
„Už tokias klaidas tenka labai žiauriai mokėti. Kaip ignoruoti tokius dalykus? Akivaizdu, kad negalima priešo laikyti draugu. Tokios klaidos gali būti fatališkos“, – pabrėžė jis.
O jeigu JAV turės „reikalų“ keliuose regionuose vienu metu, tai dėmesio likusiems regionams bus dar mažiau.
Paklaustas apie esminius dabartinio laikotarpio pasaulio tvarkos skirtumus su 1938 metais, karo istorikas pabrėžė naudos klausimą.
„Nemanau, kad kokia nors valstybė turi vilčių, kad ji kariniu būdu kažką laimės, užims ir panaudos, nes tų teritorijų valdymas kažkokios apčiuopiamos naudos iš tiesų neduoda. Jei tai būtų kažkokios naftos verslovės – galbūt.
Seniau pagrindas buvo žemės ūkis – kuo turi daugiau teritorijos, tuo daugiau turi gyventojų, tuo didesnė kariuomenė. Dabar taip nėra.
Jeigu Maskvai pavyktų įsitvirtinti tose teritorijose, kurias dabar ji okupavusi, tai ar ji turėtų iš jų naudos? Ir kiek reikėtų investuoti, kad prikeltų tą regioną? Tai labai sunkiai pačiupinėjimas dalykas“, – kalbėjo V.Rakutis.
Anot jo, tai daugiau senovinio tipo, imperinių ambicijų demonstravimas, bet ne racionali politika.
Tad kokia nauda Rusijai būtų pulti Lietuvą ir Baltijos šalis?
„Manau, kad labai daug naudos neturėtų, nes pagrindinės Rusijos problemos yra ne teritorijos mažumas, bet nemokėjimas jos panaudoti. Nukrypimas į tas imperines ambicijas yra tuščias“, – kalbėjo jis.
Naudinga nelaukti?
Visgi, V.Rakutis nesutiko, kad rusams būtų naudinga nelaukti, kol Lietuva turės vokiečių brigadą ar oro gynybos sistemas.
„Dabar, kai JAV yra neaiški situacija dėl Ukrainos karo finansavimo, sakyčiau, kad laikas yra Ukrainos nenaudai, nes tų pinigų jiems reikia, jie turi kažkaip gyventi, jie priklausomi nuo tos paramos, o parama yra miglota. Laikas dabar yra Rusijos naudai.
Bet jie irgi supranta, kad tokia krizė, kuri matosi Vakarų pasaulyje, gali išsispręsti vienokiu ar kitokiu būdu – todėl gali būti tokia paskata“, – neatmetė jis.
Tačiau V.Rakutis abejoja, kad Rusija sugebėtų vienu metu kariauti dar vienu frontu
„Rusijai būtų geriau dauginti konfliktų visame pasaulyje, ir aš manau, kad jie tai ir darys. Neabejoju, kad dabartinis „Hamas“ puolimas buvo suderintas su Maskva, nes prieš mėnesį visi jų vadai buvo ten nuvykę.
Jiems tai yra naudinga – tai pastato demokratijos pasaulį į labai sudėtingą poziciją, daugina Vakarų priešų skaičių“, – kalbėjo V.Rakutis.
