Vyriausybės posėdyje premjerė Ingrida Šimonytė ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ne juokais susiginčijo dėl to, kaip Lietuva toliau turėtų elgtis dėl patikslinto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
Kaip įvardijo pačios politikės, Vyriausybės posėdžio metu „dužo lėkštės“, tuo metu ekspertai mato daug gilesnes konflikto priežastis.
Įtemptas posėdis
Vyriausybė pirmadienį patvirtino pagal Europos Komisijos (EK) siūlymus patikslintą „Naujos kartos Lietuvos“ (NKL) planą, finansuojamą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) ir „RePowerEU“ lėšomis.
Šis sprendimas priimtas nepaisant ekonomikos ir inovacijų ministrės A.Armonaitės pasipriešinimo posėdžio metu, kurio metu kilo ilgas „laisviečių“ lyderės ir premjerės I.Šimonytės ginčas.
A.Armonaitė siūlė nepriimti patikslinto plano „Naujos kartos Lietuva“ ir tęsti diskusiją su EK dėl mokestinių rodiklių.
„Siūlome pratęsti diskusiją su EK ne tik dėl rodiklių nukėlimo terminų įgyvendinimo, bet ir dėl paties turinio. Visi supranta, kad rodikliai yra gana talpūs ir neįpareigoja priimti tų konkrečių įstatymo projektų, kurie šiuo metu yra Seime“, – nurodė ministrė.
„Jeigu šiandien pritariame tokia apimtimi, tai iš esmės sakome, kad „viskas“ – nebesiderame nei dėl rodiklių, nei terminų, nei turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių įstatymo pakeitimų mokestinių nėra“, – paaiškino ji.
Toks A.Armonaitės siūlymas neįtikino premjerės.
„Perskaičiau jūsų pasiūlymą į protokolą, bet jūsų pasiūlymas protokolui yra toks „nueik ten, nežinia kur, atnešk tai, nežinia ką“, nes nelabai aišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos“, – posėdžio metu kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė ragino neignoruoti fakto, kad jeigu rodiklio aprašyme yra nurodyta, kad turi būti priimti įstatymo pakeitimai, tai kad ir kiek derėtumeisi, jeigu tie įstatymo pakeitimai nebus priimti, tai niekaip kitaip to rodiklio interpretuoti ir nepavyks.
Be to, premjerė prašė suformuluoti konkrečius argumentus, dėl ko Finansų ministerija turėtų derėtis.
„Nebūtų iki galo etiška pavesti Finansų ministerijai kažkokį visiškai neapibrėžtą darbą padaryti tam, kad paskui būtų galima Finansų ministeriją viešumoje kritikuoti, kad ji padarė kažką ne tą“ – kalbėjo premjerė.
Tokia diskusija truko bent pusvalandį, o atėjus balsavimo laikui ir A.Armonaitei nurodžius, kad ji balsuos „prieš“, premjerė paprašė jos paaiškinti tokį balsavimą.
„Įvardykite prašau argumentą, dėl ko jūs balsuojate „prieš“, – prašė premjerė.
A.Armonaitė paaiškino, kad balsuoja „prieš“, nes nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą tęsti derybas su EK.
„Jūs neįvardijate jokio derybų turinio – jūs tiesiog sakote „dėl rodiklių, dėl terminų ir dėl argumentų“, ir pavedate Finansų ministerijai. Tai gal jūs galėtumėte sukonkretinti…“, – dar kartą prašė premjerė.
„Tai ar aš turiu dabar konkrečiai surašyti, šio posėdžio metu, Finansų ministerijai poziciją dėl turinio?“ – premjerę pertraukė A.Armonaitė.
„Turbūt taip, jeigu jūsų nuomone Finansų ministerija, nepaisant to, ką mes sutarėme liepos mėnesį, derėjosi ne dėl to, dėl ko turėjo derėtis, tai turbūt jūs turėtumėte taip padaryti“, – atkirto I.Šimonytė.
A.Armonaitė dėstė, kad yra ir politiniai, ir ekonominiai argumentai, todėl ir siūlo tęsti pokalbį su EK.
„Aš dabar nelabai supratau, kodėl čia vyksta toks… net nerandu tokio žodžio“, – neslėpė A.Armonaitė.
„Lėkštės dūžta?“ – ginčo apibrėžimą pasiūlė I.Šimonytė.
„Galbūt“, – sutiko A.Armonaitė.
„Galbūt, nežinau“, – atsakė premjerė.
„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį, tokiu būdu neprisiimdami jokios atsakomybės už tai, ką turite mintyje“, – toliau tęsė I.Šimonytė.
Savo ruožtu A.Armonaitė atsakė, kad „prisiimame atsakomybę už tuos įstatymus, kuriuos priimame, ir dabar tie įstatymai, kurie yra Seime, reikšmingai blogina finansinę žmonių situaciją“.
„Bet atsiprašau, premjere, nežinau, kas čia per žanras – mes esame balsavime, ir jūs tiesiog kvestionuojate mano motyvus“, – stebėjosi ministrė.
„Norėčiau, kad būtų aišku protokole, kodėl jūs balsavote „prieš“, – savo laikėsi premjerė.
A.Armonaitė dar kartą pakartojo, kad balsuoja „prieš“, nes nebuvo atsižvelgta į ministerijos pasiūlymą.
Tuomet premjerė paklausė, ar kuris nors kitas Vyriausybės narys irgi norėtų balsuoti „prieš“ ar susilaikyti. Vienintelis Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis nuo balsavimo susilaikė.
„Aš gal susilaikysiu“, – sakė M.Skuodis.
„Ir tu gal susilaikyti dar norėtum?“ – greičiausiai į dar vieną Laisvės partijos deleguotą, šįkart teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, kreipėsi I.Šimonytė, tačiau daugiau balsuojančių „prieš“ ar susilaikiusių neatsirado.
Kokios tikrosios nesutarimų priežastys?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius šį epizodą vertintų kaip tęstinumą viso to, ką tarp konservatorių ir „laisviečių“ galėjome matyti pastaruosius mėnesius.
Viena vertus, anot jo, natūralu, kad Vyriausybės darbe pasitaiko tokių „karštesnių“ momentų.
„Gyvename tokiais laikais, kada tai, kas įvyksta Vyriausybės posėdyje, yra labai vieša, transliuojama, gerai matoma, ir tada atsiranda tokia papildoma dimensija. Jei prieš 20–30 metų tos pačios emocijos būtų Vyriausybės posėdyje, mes net nelabai ką sužinotume“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo M.Baltrukevičius.
Kita vertus, politikos analitikas priminė ir Laisvės partijos nario Kasparo Adomaičio pateiktą partijos argumentaciją, kad dėl vienkartinės ES finansinės injekcijos priimti ilgalaikį blogą sprendimą nėra prasmės.
„Jis sako, kad taip, gal pinigai ir dideli, kuriuos Lietuva prarastų, jei Lietuva iš tiesų nesugebėtų susiderėti ir jeigu nepriimtų sprendimų, bet jeigu tai yra Lietuvai blogi sprendimai, gal tai yra kaina, kurią galime sumokėti“, – „laisviečio“ poziciją priminė M.Baltrukevičius.
Kita vertus, šiuose A.Armonaitės veiksmuose analitikas neabejotinai įžvelgia ir prasidėjusią rinkiminę kampaniją, ir aiškią trintį tarp koalicijos partnerių.
„Santykiai artėjant rinkimams darosi vis šaltesni, nes tiesiog visos partijos pradeda žiūrėti savų interesų.
Galiausiai, vis tiek buvo daugiau nei treji metai bendro darbo – atsirado įtampų, trinčių, nuoskaudų. Šie faktoriai trukdo kartu dirbti“, – pabrėžė jis.
Be to, M.Baltrukevičius priminė, kad ir patys konservatoriai nėra sukalbamiausi koalicijos partneriai.
„Ir E.Gentvilas buvo priminęs, kad su Tėvynės sąjunga visiems sunku, nes kartais kalbama tokiais ultimatumais, kaip „čekiukų“ skandalo kontekste, kad „jei kažkas klibina ministrus, tada mes visi išeisim“, o partneriai apie tai sužino apie tai iš žiniasklaidos.
Tai apsunkina bendravimą ir bendradarbiavimą“, – pabrėžė ekspertas.
