„Mano supratimu, Prezidentūros atstovų komentarai buvo labai nekorektiški, todėl, kad buvo teigiama viešai į eterį, kad neva Vyriausybės paprašyta tirti kažkokį mobingą ir kažkokį informacijos nutekinimą. Iš tikrųjų buvo visiškai ne taip“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad E. Bajarūnas kreipimąsi atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą išsiuntė skirtingoms institucijoms.
„(E. Bajarūnas – ELTA) kreipėsi pirmiausiai į prezidentą, kopiją atsiųsdamas Vyriausybei ir Užsienio reikalų komitetui su prašymu pradėti kažin kokį nepriklausomą tyrimą, kurio, mano vertinimu, visiškai nenumato Diplomatinės tarnybos įstatymas. Ir Prezidentūra tiesiog priklijavo pavedimą prie šito ir atsiuntė mums spręsti teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė ji.
I. Šimonytė akcentuoja, kad tokio nepriklausomo tyrimo žanro nenumato Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Premjerė taip pat mano, kad Prezidentūra E. Bajarūno kreipimąsi persiuntė Vyriausybei, tiesiog nenorėdama ambasadoriaus laiško „laikyti ant savo stalo“.
„Tiesą sakant, nei pati iniciatyva aišku, kokiu pagrindu atsirado, kodėl tokį pasiūlymą reikėtų iš viso pateikti ir Prezidentūra persiuntė tą laišką tiesiog taip kaip biurokratijoje pasitaiko, kai nenori laikyti ant savo stalo, tai tiesiog persiunti ant kito stalo“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai tiesiog nėra tokio žanro ir tokio žanro nebus“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad aiškinantis ambasadorių E. Bajarūno ir Deivido Matulionio veiklą Užsienio reikalų ministerija (URM) taiko dvigubus standartus. Ji atkreipia dėmesį, kad D. Matulionio atžvilgiu nepriklausomas tyrimas buvo inicijuotas, tačiau konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje prašymas išsiaiškinti, ar jo atžvilgiu nėra taikomas psichologinis smurtas, vis dar nepatenkintas.
Todėl A. Skaisgirytė pabrėžia, kad prezidentas sprendimą dėl tolesnio E. Bajarūno likimo priims tik tada, kai toks patikrinimas bus atliktas.
ELTA primena, kad URM pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl buvo siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
