Nors teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir pažymi, kad atsisakiusi iki šiol taikyto reguliavimo Lietuva nebebus panaši į tokias šalis kaip Vengrija ir Rusija, parlamentarė Agnė Širinskienė šioje iniciatyvoje įžvelgia ir pačios Laisvės partijos slaptus kėslus.
Pateikė du argumentus
Vyriausybė nutarė teikti Seimui Teisingumo ministerijos siūlymą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme atsisakyti nuostatos, kuria remiantis 2013 m. buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę.
Įstatymo pataisas inicijavo Teisingumo ministerija, įgyvendindama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl Neringos Macatės knygos „Gintarinė širdis“.
Ministerija mano, kad nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme neturėtų likti nuostatos, kuria draudžiama informacija, niekinanti šeimos vertybes ar skatinanti kitokią, nei Konstitucijoje ar Civiliniame kodekse įtvirtintą, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ aiškino teisingumo ministrė E.Dobrowolska, Vyriausybės posėdyje šiam įstatymo projektui pritarta vienbalsiai, o apie tai kalbėti dabar svarbu dėl kelių priežasčių.
„Priežastys yra dvi esminės: visų pirma, turime EŽTT sprendimą, ir šių metų birželio mėnesį Europos Tarybos ministrų komitetas nusprendė taikyti sugriežtintą kontrolę šiai bylai, šiam sprendimui, kaip Lietuvai sekasi.
Antras aspektas yra kertinis – analogišką reguliavimą turi tik Vengrija. Šiai dienai yra ne tik Europos Komisijos (EK) pripažintas pažeidimas, bet jau ir EK kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl Vengrijos panašaus reguliavimo, kuris, Komisijos nuomone, pažeidžia tiek saviraiškos laisvę, tiek lygybės principą“, – nurodė ministrė.
E.Dobrowolskos teigimu, jokių ginčų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiuo atžvilgiu nėra.
„Kaip ir nėra dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuris aiškiai pasakė, kad šeima yra neutrali lyčiai. Ginčas EŽTT ir sprendimas yra išimtinai dėl šios nuostatos, kuri yra ydinga.
Šiandien pagrindinis sprendimas, kuris jau lapkričio 7 dieną bus teikiamas Seimui, ir yra: ar Lietuva nori likti prie reguliavimo, kuris yra Vengrijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse, ar mes norime užtikrinti, kad žmogaus teisių apsaugą mes suprantame vienodai?“ – svarstė Teisingumo ministerijos vadovė.
Ji pridūrė, kad būtent toks reguliavimas net ir pristatant Civilinės sąjungos įstatymą žiniasklaidoje gali būti interpretuojamas kaip „informavimas apie šeimą, kuri šiandien yra draudžiama“.
Įžvelgia Laisvės partijos planą
Savo ruožtu parlamentarė A.Širinskienė šią iniciatyvą įvertino kaip „desperatišką Laisvės partijos politinį žingsnį“. Pasak Seimo narės, ši politinė jėga, patirianti pralaimėjimą po pralaimėjimo, taip bando išlaikyti savo rinkėjus.
„Su homoseksualų partneryste Seimo nepavyko įtikinti, su kanapių dekriminalizavimu projektas turėjo grįžti į ankstesnes stadijas dėl pažeidimų, ir vėlgi – balsų nėra.
Viena vertus, matome, kaip partija daužo lėkštes ir bando vaidinti opoziciją Vyriausybėje, antra vertus – traukia naujus projektus, kurie bus pateikti ir prasidės Seime „laisviečiams“ labai palankios, jų rinkėją sužadinančios diskusijos. Aš tą matau kaip tam tikrą rinkiminį žingsnį“, – svarstė A.Širinskienė.
Jos manymu, byloje prieš Lietuvą EŽTT nenurodė, kad Lietuva turi pakeisti savo teisės aktus.
„Kartais jis tą pasako, šį kartą to pasakymo nebuvo. (...) Ministrės teiginiai, kad šitas reguliavimas draudžia pasakoti, kad homoseksualūs asmenys yra šeima, tai ponas T.V.Raskevičius jau ketverius metus iš Seimo tribūnos ir visuose eteriuose pasakoja, kad tai yra šeima.
Visi puikiai matome, kad jis tą gali daryti, ir nė viena žiniasklaidos priemonė dėl tokio T.V.Raskevičiaus kalbėjimo nebuvo persekiojama. Tai tikrai nereikia perdėti ir kai kur kalbėti apie reguliavimo ydas, kurių nėra. Tiesiog reikia taikyti įstatymą“, – dėstė A.Širinskienė.
Savo ruožtu E.Dobrowolska atsakė, kad šis įstatymo pakeitimas nėra tik Laisvės partijai svarbus klausimas – tą esą puikiai įrodo tai, kad jis Vyriausybėje priimtas vienbalsiai.
„Mes turime Seimo narių skirtingose frakcijose, ir koalicijoje, be abejo, taip pat, kurie turi atskiras nuomones dėl tam tikrų klausimų, nuosekliai to laikosi. Ir opozicijoje mes turime socialdemokratus, kurie savo programoje labai aiškiai akcentuoja žmogaus teisių apsaugą“, – priminė ministrė.
A.Širinskienę tuo metu papiktino tai, jog valdantieji jiems nepritariantiems politikams neretai „išmeta Rusijos kortą“ – pasak parlamentarės, šiuo atžvilgiu koalicijos partneriams vertėtų pasižiūrėti ir į save.
„Jei kalbėtume apie Rusiją ir kas labiau panašėja į Rusiją, tai valdantiesiems šiandien atidarius dar vieną tyrimą dėl valstybės vadovo ir tiriant 37 opozicijos narius, patiems reikėtų pasižiūrėti, ar jie yra su Rusija pagal demokratijos lygį, ar ne. (...)
Jeigu žiūrėsime į visuomenės pritarimą Civilinės sąjungos ar partnerysčių tarp homoseksualių asmenų projektams, praktiškai vos dvidešimt keli procentai žmonių reaguoja į tokius projektus palankiai. Apie 80 proc. žmonių yra nepritariantys“, – skaičiavo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė.
Anot jos, parlamentas yra visuomenės atspindys, tad natūralu, kad rinkėjai, kurie nepritaria homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimui, renka politikus, kurie taip pat tokių idėjų nepalaiko.
„Ar politikai dabar turėtų staiga pagal Laisvės partijos dūdelę šokti ir sakyti, kad pulsime pritarti? Natūralu, kad jie turi pažiūras, kurias žadėjo žmonėms, ir tų pažiūrų nuosekliai laikosi.
Laisvės partija per tuos ketverius metus sugebėjo iš Civilinės sąjungos įstatymo ir homoseksualių asmenų neva teisių gynimo pasidaryti politinį kapitalą. Gal kitose valstybėse nėra taip agresyviai besielgiančių ir vieną temą eskaluojančių politinių jėgų, tuomet ir politinėje darbotvarkėje to klausimo nėra“, – spėjo A.Širinskienė.
Ministrė sutiko, kad apklausos partnerystės atžvilgiu iš tiesų yra nepalankios, tačiau savo ruožtu ragino atsigręžti į Estiją, kuri jau spėjo priimti ne tik Partnerystės įstatymą, bet ir įteisino lyčiai neutralią santuoką.
„Estija prieš priimdama tiek santuoką, tiek partnerystę, turėjo nepalaikymą. Prieš priimant įstatymą buvo panašus nepalaikymas – gal net didesnis, nei Lietuvoje. Politiko vaidmuo yra prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus. Estijoje po sprendimo, po dvejų ar trejų metų, didžioji dauguma yra visiškai neutrali šiuo klausimu.
Aš tikiu, kad tai yra apie sprendimų priėmimą, ir taip, jie ne visada yra lengvi. Jei mes kalbėtume išimtinai apie tai, kokiu būdu homoseksualūs asmenys galėtų įforminti savo santykius, tai būtų teisinė-politinė diskusija.
Mes diskutuojame, ar jie gali mylėti“, – kalbėjo E.Dobrowolska.
