Porą pastarųjų metų reitingų karaliaus karūną užtikrintai nešioja
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o valdančioji Tėvynės
sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprastai tenkinasi antrąja
vieta.
Jeigu apklausų metu ir įvyksta nedidelių pokyčių, jie paprastai
neviršija paklaidos ribos.
Nors visuomenės nuomonės tyrimas nėra tikrasis gyventojų nuomonės
paveikslas ir neatspindi rinkimų rezultatų, galima susidaryti bent
orientacinį vaizdą, iš kur pučia vėjas.
Centro „Vilmorus“ specialistai šįkart paskelbė, kokios nuotaikos vyrauja
itin reikšmingą įtaką rinkimų rezultatams turinčiuose didžiuosiuose
Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune.
Sostinėje tiek socialdemokratus, tiek konservatorius rinkosi po vienodai
– 12,3 proc. visų apklausos dalyvių. Kaune socialdemokratus rinkosi 11
proc., konservatorius – 16 proc. visų apklaustųjų.
Dalis apklausos rezultatus tyrinėjančių kauniečių negalėjo patikėti, kad
taip galėjo nutikti, tačiau nereikėtų pernelyg nustebti.
Socialdemokratai Kaune niekada nebuvo itin populiarūs ir paprastai
tenkindavosi keliomis vietomis miesto taryboje. Šios partijos žvaigždė
Kaune pradėjo leistis po 2011 metais vykusių tarybos rinkimų.
Tąkart rinkėjų valia Kauno taryboje atsidūrė gerai pažįstami žmonės –
G.Labanauskas, O.Leiputė, A.Orlauskas, K.Kriščiūnas, V.Venslovas ir
A.Medvedevienė.
Iš visos šios kompanijos aktyvią politinę veiklą tęsia tik O.Leiputė,
kuri dirba Seime. Jos bendražygiai pasuko labai skirtingais keliais ir
tapo net garsių istorijų veikėjais.
Šiemet į Kauno tarybą grįžo trys socialdemokratai. Ar galima kalbėti
apie partijos atgimimą? Vargu, tai labiau primena sėkmę bendrame
tebesitęsiančio LSDP spindesio fone.
Partijos pirmininkės V.Blinkevičiūtės svajonei įsitvirtinti Kaune
artimiausiu metu nelemta išsipildyti.
O kokia dabar konservatorių situacija? Visi puikiai prisimena, kad pavasarį renkant miesto tarybą konservatoriai gautų mandatų skaičiumi nusileido tik Kauno mero V.Matijošaičio sukurtam rinkiminiam komitetui „Vieningas Kaunas“.
Partijos rezultatai galėjo būti dar geresni, tačiau jos vadovybė elgėsi
savižudiškai ir į mero rinkimų ugnį įmetė parlamentarą V.Juozapaitį,
kuris neturėjo jokių sąsajų su Kaunu, o artėjant rinkimams karštligiškai
mieste ieškojo būsto, kuriame galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą.
Konservatorių pasirinkimu stebėjosi net šiai partijai prijaučiantys
kauniečiai, todėl visiškai nenuostabu, kad mero rinkimuose jie į antrą
vietą iškėlė valstietį A.Verygą, kuriam šiaip jau nejaučia ypatingų
simpatijų.
A.Juozapaitis galutinai supykdė dalį kauniečių, kai daugiau kaip pusės
balsavime dalyvavusių rinkėjų pasirinkimą mero poste matyti
V.Matijošaitį pavadino apgailėtinu.
Praėjo daugiau kaip pusmetis, nuoskaudos pasimiršo, gyventojus ėmė
slėgti nauji rūpesčiai, todėl ir jų simpatijos politikams galėjo
pasikeisti.
Jeigu apklausos metu kauniečių būtų prašoma rinkti populiariausią miesto
politiką ar politinį judėjimą, tikėtina, kad rezultatai būtų visai
kitokie, o tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai prarastų dalį
simpatijų. Dabar jie tiesiog turėjo per mažai pasirinkimo.
Reikėtų neužmiršti, kad Seimo ir mero rinkimų metu rinkėjų simpatijos
dėl įvairių priežasčių taip pat smarkiai skiriasi.
Kad ir koks būtų populiarus meru dirbantis V.Matijošaitis, Seimo
rinkimuose tenka ieškoti kito atstovo, nes juose meras niekada
nedalyvauja.
Tikėtina, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose kauniečių pasirinkimas
bus dar kitoks, nes šioje institucijoje dirbantiems politikams keliami
kitokie uždaviniai. Tikrai sunku būtų įsivaizduoti į EP posėdį
Briuselio gatvėmis su skėčiu rankoje žingsniuojantį V.Matijošaitį.
O štai dėl jo paramos būsimuose rinkimuose politikai galėtų rimtai
pakovoti ir klysta manantieji, kad rinkėjų pasirinkimui tai neturės
įtakos.
