Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebi, kad konservatorių klaidomis jau naudojasi kiti rinkimams besiruošiantys asmenys.
Idėja gera, bet ne išpildymas?
Valdančiųjų konservatorių siūlomam NT mokesčiui kritika aidi ne tik iš visuomenės, Prezidentūros bei opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos partnerių – Laisvės partijos.
Ši projekto žada nepalaikyti, iš dalies dėl jo praėjusiame Vyriausybės posėdyje viešai susikivirčijo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Vaizdo tinklaraštininkas, buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas S.Malinauskas tvirtina, kad NT mokesčio įvedimas iš esmės yra logiškas sprendimas, tačiau ne toks ir ne tokiu būdu, kaip bando padaryti konservatoriai.
„Man pačiam teko dalyvauti labai daug ekspertinių diskusijų dėl to, kad S.Skvernelio Vyriausybė lygiai taip pat teikė mokestinę reformą, ir apie NT mokestį buvo kalbėta labai daug. Jeigu mes pasižiūrėtume, aš nežinau, ar mes visi sutarsime, bet sprendimas yra absoliučiai logiškas ir paprastas – visuotinis NT mokestis, nedidelė procento dalis nuo sumos.
Jeigu tu gyveni Šakiuose ir tavo būstas kainuoja 30 tūkst., tu moki labai nedaug. Jeigu gyveni Vilniuje ir tavo būstas kainuoja 300 tūkst., tu moki daugiau.
Aš dabar žiūriu į konservatorių mokesčių reformą ir suprantu, kad jie susismeigę sau peilį harakiri ir daro tą ritualą iki pabaigos, kol visos žarnos išvirs – ir su individualia veikla, ir su viskuo kitu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo S.Malinauskas.
Būtent neblogos idėjos išpildymas jam kelia daugiausia klausimų, nes pati NT mokesčio koncepcija, pagal kurią mokesčio tarifus galės nusistatyti pačios savivaldybės, įneša tik dar daugiau neaiškumo ir nepasitenkinimo, kuris ir taip būdingas įvedinėjant naujus mokesčius.
„Bus merų, kurie norės įsiteikti ir sakys, kad bus tikrai labai nedaug, procento dalis, bet bus merų, kurie norės daugiau. Ką aš noriu pasakyti? Šitoje košėje buvo nueita taip toli, kad dabar konservatoriai susirinks visus guzus.
Rinkimai artėja, tad tiek liberalai, tiek Laisvės partija gali atrodyti žymiai nuosaikesni, apginti savo rinkėją, pasakyti, kad mes nedalyvausime šituose dalykuose, išsakyti kritiką – galbūt tai žlugs, galbūt nežlugs, bet jiems politiškai tai yra naudinga“, – pabrėžė tinklaraštininkas.
Politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį, kad komunikuodami apie naujo mokesčio svarbą politikai pamiršo labiau akcentuoti, koks yra jo tikslas, kam bus skirti surinkti pinigai.
„Turiu pripažinti, kad jau ir man tampa sudėtinga suprasti, kas darosi, nes viešoje erdvėje yra labai daug visko privelta. Yra pamestas vienas esminis dalykas (...) tai tikslas, vardan ko mokestis yra diegiamas“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pašnekovė stebėjosi, kad planai mokesčio tarifų dydį permesti savivaldybių atsakomybėn išryškino žmonių nepasitikėjimą vietos politikais.
„Tai yra įdomus dalykas, nes paprastai žmonės nepasitiki parlamentu, Vyriausybe – tai yra įprastas dalykas. Iš visų valdžios institucijų pasitikėjimas savivalda iki šiol buvo vienas didžiausių. Aišku, ne toks kaip policija, gaisrininkais ar prezidento institucija.
Staiga išryškėjo nepasitikėjimas vietos valdžios veikėjais tose žirklėse priimti jiems teisingiausią sprendimą“, – sakė ji.
Vėl kalta komunikacija
Dar daugiau šaršalo dėl NT mokesčio įnešė nesutarimai koalicijos viduje. Anot S.Malinausko, valdantiesiems pirmiausia dėl mokesčio reikėjo susitarti už uždarų durų, o tik tuomet su pasiūlymais eiti į viešumą.
„Kai buvo daroma mokestinė reforma, pavyzdžiui, buvo labai nepopuliarus sprendimas, kurio nė vienas iš jūsų neprisimenate. S.Skvernelio Vyriausybė pakėlė mokestį individualiai dirbantiems progresyviai. Net šuo nesulojo.
Kodėl? Todėl, kad buvo susitarta už uždarų durų, buvo pasakyta, kad, žiūrėkite, mes galime dar stipriau paspausti, bet mes spausime lygiai tiek, nekelkite triukšmo. Visi nubalsavo, praėjo, pravažiavo ir net nebuvo šitų dalykų.
Tai, kas vyksta tiek su kitais mokesčiais, tiek su NT mokesčiu, rodo, kad koalicijos viduje yra visiškas chaosas ir žmonės pasimetę, nežino, ko tikėtis“, – aiškino jis.
Tinklaraštininko teigimu, „laisviečiai“, nepritardami NT mokesčio projektui, ir liberalai, jį palaikydami, bet per daug dėl jo nesiplėšantys, supranta, kad artėja rinkimai. Visus rinkėjų smūgius galiausiai sugers konservatoriai.
„Svarbiausia – kuo paprastesnė mintis, kuo aiškesnis tikslas ir labai greitai tai padaryti. Dabar susidaro įspūdis, kad jie kaip bokso ringe atlaiko visas įmanomas kovas, išsimuša visus įmanomus dantis, prasiskelia visus įmanomus antakius, o nėra rezultato. Galbūt geriau susitarti dėl mažiau, bet tai padaryti“, – svarstė S.Malinauskas.
„Tokia konstrukcija, kokia buvo pasiūlyta – neelegantiška ir gremėzdiška – nepraeis. Toks jausmas, kad galbūt net ir norima tą mokestį užkasti, galbūt palikti jį socdemams ir kitai Vyriausybei“, – pridūrė pašnekovas.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili pažymėjo, kad dėl įsivyravusios sumaišties ir vėl kalta netinkama konservatorių komunikacija.
„Aš nesu ekonomistė, nežinau, ar geras, ar blogas modelis pasirinktas, bet ką aš matau ydingo, tai vis tik komunikacija. Jeigu mes kalbame apie mokesčius, apie sritį, kuri paliečia kiekvieną šalies gyventoją, ir tai yra tikrai labai jautrus klausimas, visada pirmas dalykas turi būti labai supaprastintai aiškiai pateikiamas tekstas. (...)
Vilniaus pavyzdžiai juk yra patys brangiausi, o jie trigerina (erzina, liet.) likusias 59 savivaldybes, gal dar Neringą, dar keletą likusių brangesnių savivaldybių išmeskime, tai likusiose tas nekilnojamasis turtas nėra toks baisiai brangus, kokiomis sumomis yra operuojama, pateikiant įvairius pavyzdžius“, – dėstė ji.
Būtent dėl netinkamos komunikacijos, anot politologės, žmonės girdi netinkamus pavyzdžius, kiek jie esą turėtų mokėti už savo nekilnojamąjį turtą, nors tos sumos greičiausiai yra gerokai mažesnės.
„Ateina spalio 26 diena, žmonės ateina į mitingą. Daliai jų pagal tas skaičiuokles tikrai nereikia nieko mokėti. Bet jie ateina ir jie mitinguoja. Kodėl? Nes yra sukviesti žmonių, kurie jau ruošiasi rinkimams.
Visiškai nesvarbu, ar tai bus NT klausimas, ar koks kitas klausimas, jeigu jis iš Vyriausybės pusės yra ištransliuotas sudėtingai, komplikuotai, neaiškiai, visada atsiras tų, kurie tai išnaudos ateinantiems rinkimams“, – perspėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Dėl NT mokesčio aš neturiu jokių klausimų. Tai yra seniausiai pribrendęs dalykas, prabangos mokestis, turtingų vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių ir ne tik mokestis. Ir jis toks turėtų būti. Kai tik tu pradedi kažką burti aplinkui, kai žmonės nebesupranta, kai tik celofanai gali išvesti į gatves žmones, tu pralaimėjai.
Kodėl konservatoriai nuolat pralaimi tokias kovas, kai jau žino, kad taip bus, ir būtų galima pasiruošti, aš nežinau“, – pritarė S.Malinauskas.
Praras didmiesčių gyventojų balsus?
Jis pastebėjo, kad konservatorių siūlomas NT mokestis labiausiai bus nukreiptas į didmiesčių gyventojus, geriau uždirbančius ir turinčius aukštesnį išsilavinimą – būtent tą žmonių grupę, kuri ir balsuodavo už konservatorius.
„Didžiausia jų problema yra net ne žmonės, kurie yra gatvėje. Tie žmonės už konservatorius nebalsuos. Didžiausia jų problema yra aš ir žmonės tokie kaip aš – Vilniaus gyventojai, žmonės, uždirbantys šiek tiek daugiau nei vidutines pajamas, kurie dažnai rinkdavosi konservatorius.
Dabar jie sako: palauk, aš girdžiu eilę pasiūlymų, kurie man yra labai labai nenaudingi, kaip piliečiui, kaip verslininkui. Jie nestatė ant hipsterių. Jie statė ant žmonių, kurie yra pakankamai sėkmingi – dažniausiai tai yra verslininkai, didesnes pajamas ir didesnį išsilavinimą turintys žmonės.
Kad ir kaip būtų liūdna, gal kažkas įsižeis, kas nebalsavo už konservatorius, bet tai daugeliu atvejų buvo protingoji rinkėjų dalis. Aš vėl nenoriu nieko įžeisti, bet čia yra viena problema. Jeigu tu turi kvailą rinkėją, kaip Darbo partija, tu gali įsivelti į kokius nori korupcinius skandalus, jie vis tiek pas tave ateis.
Bet jeigu tu turi protingą rinkėją, tada jis pasižiūrės labai atidžiai, ką tu, brolau arba sese, man pasiūlei per tuos ketverius metus. Jeigu aš matau, kad viskas iš tavo siūlymų man juda žemyn, net jeigu jie nebuvo priimti, aš labai atsiprašau, bet aš ieškosiu mažesnio blogio, nei tu“, – teigė S.Malinauskas.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili pateikė konkretų pavyzdį, kaip konservatoriai praranda didmiesčių gyventojų pasitikėjimą.
„Galiu kaip pavyzdį parodyti šiemet įvykusius Klaipėdos miesto savivaldos rinkimus. Jeigu mes palyginsime praėjusius Seimo rinkimus, kiek fizinių balsų Klaipėdos mieste surinko konservatorių atstovai – jų buvo virš 60 tūkst. Šiemet per savivaldos rinkimus beveik per puse yra nukritęs pasitikėjimas.
Tai yra labai didelis skaičius, aišku, žinant, kad Klaipėda nebuvo konservatorių tvirtovė“, – apibendrino ji.
