„Mano supratimu, ambasadorius parašė labai keisto žanro laišką (...). Jis kreipėsi į prezidentą, kad prezidentas atliktų kažkokį tai nepriklausomą tyrimą. Prezidentas nėra įgaliotas tai padaryti ir Prezidentūra tai puikiai žino. Bet tada Prezidentūra persiuntė šitą dalyką Vyriausybei, tiesiog su paprastu lydraščiu „siunčiame ambasadoriaus raštą ir prašome įvertinti galimybes“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
„Tai yra tipinė biurokratinio rašto formuluotė teisė aktų nustatyta tvarka išnagrinėti ir spręsti – kur antspaudą galėtum tokį pasidaryti ir dėlioti“, – akcentavo premjerė.
I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad nepriklausomo tarnybinio patikrinimo negali inicijuoti nei Vyriausybė, nei Prezidentūra. Ministrė pirmininkė taip pat yra įsitikinusi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuotas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tinkamai.
„Tų pačių teisės aktų nustatyta tvarka, kuria Prezidentūra negali tokio tyrimo atlikti, aš taip pat neturiu pagrindo tokio tyrimo atlikti. Ir, mano supratimu, to tyrimo, kuris buvo atliktas Užsienio reikalų ministerijos, išvados yra gana aiškios“, – pabrėžė ji.
Kol kas premjerė tikina nežinanti, koks būtų tinkamiausias susidariusios situacijos sprendimo būdas. Todėl, pasak jos, geriausia yra tiesiog palaukti.
„Kažkoks sprendimas vis tiek atsiras. Aš paprastai laikausi tokios nuostatos, kad kai nežinai, ką daryti, tai reikia palaukti ir tikrai kažkoks sprendimas ir šioje situacijoje atsiras“, – teigė I. Šimonytė, pažymėdama, kad „lauks tiek, kiek reikės“.
Ji taip pat akcentuoja, kad šios istorijos nereikėtų vertinti kaip karo tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.
„Nesupratu, kodėl reikia tai pateikti kaip kažkokį karą tarp institucijų, nes, mano supratimu, tai yra labai konkreti problema – darbo etikos“, – sakė ministrė pirmininkė.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad aiškinantis ambasadorių E. Bajarūno ir Deivido Matulionio veiklą Užsienio reikalų ministerija (URM) taiko dvigubus standartus. Ji atkreipė dėmesį, kad D. Matulionio atžvilgiu nepriklausomas tyrimas buvo inicijuotas, tačiau konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje prašymas išsiaiškinti, ar jo atžvilgiu nėra taikomas psichologinis smurtas, vis dar nepatenkintas.
Todėl A. Skaisgirytė pabrėžia, kad prezidentas sprendimą dėl tolimesnio E. Bajarūno likimo priims tik tada, kai toks patikrinimas bus atliktas.
ELTA primena, kad URM pranešė, jog ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl buvo siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
