Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, lankomų mokyklų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į jų dydį, taip pat vietovę – visos įstaigos yra arčiau nei už 100 km nuo Astravo atominės elektrinės (AE). „Mokyklos atrinktos tos, kuriose nebuvome lankęsi anksčiau, kuriose yra didesnės moksleivių klasės ir kurios sutiko mus priimti. Taigi šios mokyklos papuola į teritoriją, kurioje galimai galėtų reikėti evakuotis“, – pažymi D. Gurevičius.
„Neatsiejama visuomenės dalis yra mūsų jaunimas. Todėl labai svarbu būtent bręstant, augant organizmui, formuoti šituos įgūdžius. Galbūt ateityje užauginsime kartą, kuri suformuos svarbiausius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms įgūdžius“, – teigė specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad PAGD specialistų paruošta civilinės saugos pamoka susideda iš dviejų akademinių valandų – pirmąsias 45 minutes moksleiviams pristatoma, kaip reikia pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms bei parodomas išlikimo krepšys. Antrosios pamokos metu moksleiviai galės savo žinias pasitikrinti virtualioje realybėje paruoštomis užduotimis, pažymi D. Gurevičius.
„Kadangi šiandien turėjome pamoką, skirtą moksleiviams, labai svarbu, kad tos edukacijos priemonės būtų modernios – tam sukurta virtuali realybė, kurios metu moksleiviai gali pabandyti savo jėgas, jei ištiktų nelaimė Astravo atominėje elektrinėje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Turime suprasti, kad turime nesustoti ir dirbti skirtingomis kryptimis. (...) Nesakome, kad tai baigtinis sąrašas – esame nusiteikę tęsti toliau, įsivertinę rezultatus ir galbūt kažką patobulinę, nes suprantame, kad žinojimas saugo“, – sakė ministrė.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, informacinė kampanija ministerijai kainavo apie 67 tūkst. eurų, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Bet visąlaik turime kelti sau klausimą, kiek kainuoja visuomenės saugumo jausmas. Turime nesustoti ir investuoti, nes tai, ką šiandien turime, rodo, kad žinojimo nepakanka, asmenų, turinčių išgyvenimo krepšius, yra tik penktadalis Lietuvos gyventojų ir tik apie 15 proc. yra aptarę šeimos planą ir apie 50 proc. turi susirinkę pakankamai atsargų toms 72 valandoms. Yra kur dirbti“, – pridūrė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė: su ŠMSM tariamasi dėl daugiau civilinės saugos pamokų mokymo programoje
Ministrė A. Bilotaitė pripažįsta, kad siekiant informuoti moksleivių bendruomenes apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, darbas turi vykti nuosekliai – tam jau yra tariamasi dėl šios temos įtraukimo į mokymo programas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Mums svarbu, kad atsirastų tam tikros integruotos dalys civilinės saugos mokymo programoje ir dirbame su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad tai atsirastų mokymo programoje. Svarbu, kad tai atsirastų skirtinguose dalykuose, nes suprantame, kad tai negali būti vienadienis paskaitos paskaitymas ar kažkoks edukacinės programos pristatymas. Tai turi būti nuoseklus darbas, nukreiptas į skirtingo amžiaus grupes ir atliekamas nuosekliai“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Savo ruožtu Užupio gimnazijos direktorė Virginija Emilija Navickienė pažymėjo, kad devintokai prie civilinės saugos temų pamokose dar grįš – tai numatyta antrame pusmetyje vyksiančioje gyvenimo įgūdžių programoje.
„Pas mus devintokai ilgą laiką turėjo žmogaus saugos programą ir tai būdavo vieną pusmetį devintose klasėse dėstoma programa. Šiuo metu tai yra gyvenimo įgūdžių programoje, apie tai bus kalbama antrame pusmetyje“, – pabrėžė direktorė.
Visgi ji taip pat pažymėjo, kad mokyklose apsilankantys specialistai mokytojams – palengvinimas.
„Visada yra naudinga, kai į mokyklą ateina profesionalai, tai mokyklai – palengvinimas. (...) Noriu padėkoti ministrei, lektoriui Donatui ir visai komandai už iniciatyvą. Tai tikrai vertingas dalykas, kai į mokyklą atvyksta tokia komanda, kuri gali mokiniams paaiškinti, parodyti ir pasakyti“, – teigė V. E. Navickienė.
2020 m. atlikto VRM sociologinio tyrimo duomenimis, tik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų 72 val. pasiruošę turi 50 proc. šalies gyventojų.
