„Tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą, visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu, kokias funkcijas vykdys ir kaip mato kiekvieno piliečio ar organizacijos, ar įmonės įsitraukimą į valstybės gyvenimą“, – po VGT posėdžio nurodė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad Valstybės gynimo planas apima tik karo padėtį, bet ne kitus teisinius režimus.
„Jame siekiame apibrėžti kiekvieno piliečio vietą, kad neliktų nė vieno piliečio, ar įmonės, ar organizacijos, kuri nežinotų, ką tuo metu darys, nes kiekvienas turės savo funkciją“, – kalbėjo K.Budrys.
Jis dėstė, kad plane nurodytos septynios valstybei gyvybiškai svarbios funkcijos, o jose yra 30 užduočių – kiekvienoje iš jų matomas atskirų piliečių, organizacijų dalyvavimas.
K.Budrys nurodė, kad Valstybės gynimo planas dar pirmadienį bus patalpintas Prezidentūros internetinėje svetainėje, taip pat Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms internetinėje svetainėje lt72.lt.
„Siunčiame ne dar vieną žinią, kad valstybė paruošė dar vieną informacijos paketą, skaitykite planus – žinome, kad ne visi juos pasikelia ir ne visi juos skaito.
Mes sakome, kad kiekvienas iš jūsų turite jums numatytą funkciją. Jeigu esate vyras nuo 18 iki 65-erių, tai jūsų galutinė funkcija (jeigu nėra jokių kitų ir jeigu leidžia sveikata) – karo prievolininkas.
O jeigu dirbate vienoje iš valstybės, savivaldybės institucijų – tuomet didelė tikimybė, kad jūs priklausote civilinio mobilizacinio personalo rezervui, ir tai bus jūsų pagrindinė veikla karo metu“, – dėstė K.Budrys.
Tuo metu įmonių, atsakingų už maisto produkciją, logistiką ar kitas būtinąsias paslaugas, darbuotojai, anot prezidento patarėjo, turėtų spausti savo įmonių administracijas duoti atsakymą, ką įmonės darbuotojai turės daryti karo metu.
„Jeigu įmonės administracijos atsakymas yra „nežinau“, tai jos turės spaudimą pasitikslinti valstybės institucijose, koks yra jų vaidmuo“, – paaiškino jis.
Kas toliau?
Visgi, K.Budrys pabrėžė, kad plano patvirtinimas nereiškia, kad valstybė yra pasiruošusi karo metui – viskas priklausys nuo tolesnių žingsnių ir tempo, kaip šis planas bus įgyvendintas.
Anot jo, prezidento siekiamybė yra trejopa. Pirmiausiai – paskatinti piliečius, įmones ir organizacijas proaktyviai ieškoti savo vietos valstybės gynybos užduočių įgyvendinime.
Antras – teikti tam tikrus atsakymus ir sprendimus, kokia forma piliečiai, įmonės ir organizacijos galėtų dalyvauti valstybės gynyboje. O trečia – užbaigti dokumentų hierarchijos architektūrą.
Už kokias lėšas?
Tiesa, plane svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, tačiau jų atstovai pabrėžia, kad planų įgyvendinimui reikia atitinkamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių.
K.Budrys pripažino, kad kai kurioms plano dalims įgyvendinti reikės papildomų finansų, tačiau šiuo metu esą nėra apibrėžta, kiek lėšų reikės, o nemažai užduočių galima atlikti ir be papildomų išlaidų.
„Vadovavomės baziniu teiginiu, kad daug ką galime padaryti be papildomų finansinių poreikių. Visose savivaldybėse yra numatyti atskiri pareigūnai, kurie atsakingi už mobilizacines užduotis, už pasirengimą joms įgyvendinti, už civilinę saugą. Žinoma, pirmiausiai dėmesys į juos kreipiamas.
Yra karo komendantų veikla, sąveika su savivaldybių administracijomis“, – vardijo K.Budrys.
Anot jo, plane orientuojamasi kuo labiau įtraukti piliečius, įmones, organizacijas, kurios nėra valstybinių institucijų sąrangoje, o jų įtraukimas, anot jo, duotų didžiulį postūmį į priekį be papildomo lėšų poreikio.
Visgi, K.Budrys pripažino, kad ateityje papildomų finansų Valstybės gynimo plano įgyvendinimui reikės.
Laukia iššūkių
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad dabar pagrindinis iššūkis yra klausimas, kaip padaryti, kad popierius taptų realiai veikiančiu.
„Kiekviename segmente, kiekviename sektoriuje reikės šeimininko. Yra institucijos, kurios pažymėtos kaip pagrindinės, bet ir jų viduje turės atsirasti lyderiai, žmonės, kurie tuo degtų, ir tame sektoriuje organizuotų įsitinklinimą, darbą su įmonėmis, darbą su visuomenės segmentais.
Tai yra iššūkis, bet manau, kad ta kultūra po truputį atsiras“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Kitas iššūkis, anot Seimo nario – pokyčio matavimas: kada šalies gynybos pasirengimas, atgrasymas nuo karo yra pasiekęs tam tikrą pakilimo lygį.
Be to, L.Kasčiūnas ypatingą dėmesį atkreipė į karo komendatūrų veiklą.
„Tai yra geriausia platforma, jeigu nori įsitraukti į gynybą su ginklu. Žmogus, galintis ir turintis įgūdį tai padaryti, čia gali rasti savo vietą“, – nurodė jis.
VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
