Politikės teigimu, itin kritiški pareiškimai šios iniciatyvos atžvilgiu ne tik rodo, kad prezidentas neskaitė įstatymo projekto. Jos teigimu, šalies vadovas tokiais pasisakymais kenkia ir Lietuvos reputacijai.
„Kai valstybės vadovas sako, kad nereikia įgyvendinti EŽTT sprendimų, kai iškelia šeimų vėliavą ne toje situacijoje, tai yra apmaudu. Manau, kad prezidentui reikėtų pasiskaityti įstatymą. Tai kenkia ir Lietuvos reputacijai“, – Eltai teigė A. Armonaitė.
„Aš manau, kad prezidentas nežino, apie ką šneka. Mes kalbame apie žiniasklaidos laisvę, apie žmonių nediskriminavimą, apie Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimą. Toks komentaras turi neigiamos įtakos ir Lietuvos vidaus politikai. Prezidentas už borto meta žmones, kurie yra diskriminuojami šio įstatymo“, – pažymėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti politikė.
Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.
Už įstatymo pataisą po pateikimo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
Komentuodamas valdančiųjų siūlymą išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad jam nėra priimtina galimybė leisti „niekinti šeimą“.
„Man nepriimtinas apskritai leidimas arba žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą. Man atrodo, pakankamai aiškiai atsakiau“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, ar vetuotų minėtą iniciatyvą.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Po šios istorijos Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria siūloma išbraukti minėtą teisės akto nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
