„Siūlymas komendantūras daryti jau taikos metu (...) yra svarstytinas ir geras sumanymas. (...) Jis tikrai geras ta prasme, kad jis išjudins visą mašiną“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.
K. Budrys priduria, kad komendantūrų kūrimas jau taikos metu leistų pasiruošti galimam kariniam konfliktui.
„Galėtume sakyti, kam taikos metu reikia karo komendantūrų – tai būtų teisingas teiginys, jei tos struktūros jau dabar būtų aiškios, žinomos, pratestuotos ir visi žinotų, kuo operuos ir kokį resursą turės, koks bus sąveikos mechanizmas ir su ginkluotosiomis pajėgomis, ir su savivaldybės administracija. (...) Tada galėtume sakyti, kad mums to nereikia. Bet taip nėra – mes neturime tos veikiančios sistemos“, – atkreipė dėmesį K. Budrys.
ELTA primena, kad spalį Seimas pateikimo stadijoje pritarė NSGK konservatorių Lauryno Kasčiūno, Arvydo Pociaus ir Valdo Rakučio inicijuotoms Karo padėties įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms karo komendantūrų veiklą.
Projekte numatoma, kad komendantūros būtų institucija, kuri karo metu remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Komendantas turėtų pavaduotoją, kurį skirtų ir atleistų Lietuvos kariuomenės vadas. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai.
Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija. Aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, užtikrintų Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį.
