Kaip teigiama pranešime spaudai, valstybės vadovams ir Seimo nariams išsiųstą laišką, kuriame raginama naikinti minėtą įstatymo nuostatą, pasirašė gerai Lietuvos autoriai, tarp kurių – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Vaiva Grainytė, poetas, vertėjas Marius Burokas, rašytoja Vaiva Rykštaitė ir kiti.
„Palaikome visas šeimas, todėl nesutinkame, kad žalinga būtų laikoma tokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, kaip dabar apibrėžia minėtas įstatymas. Tokia įstatymo formuluotė yra manipuliatyvi, ji priešina ir rūšiuoja Lietuvos šeimas. Draudžiant literatūroje kalbėti apie realybę, ji yra iškreipiama, deformuojama, taip pat stipriai pažeidžiamos joje gyvenančių žmonių teises“, – rašoma laiške.
„Žodžio laisvę ribojantis įstatymas nieko neapsaugo. Jis tik grąžina į tuos laikus, kai buvome cenzūruojami, nutildyti, okupuoti. Gyvename demokratinėje respublikoje ir turime saugoti visų žmonių ir visokių šeimų teises“, – sako laiško iniciatorė dramaturgė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. G. Labanauskaitė.
Laiške primenama rašytojos Neringos Macatės istorija, kai, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymu, 2014 m. iš prekybos buvo pašalinta pasakų knyga „Gintarinė širdis“. Įstatymo pataisą, kurią Seimui ketinama pristatyti antradienį, rašytojos atminimui siūloma pavadinti „Neringos pataisa“.
„Nors Lietuvos institucijos ir teismai nepripažino cenzūros ir diskriminacijos fakto, jį po beveik 10 metų konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Deja, jis jau nebegalėjo grąžinti visų teisminių procesų išsekintos rašytojos Neringos Macatės gyvybės“, – rašoma laiške.
„Tokie draudimai neišsprendžia nieko, jie slepia, riboja ir retušuoja tikrovę, jie neigia teisę rinktis ir atima pasaulio spalvas ir įvairovę. Šis punktas yra tarsi trintukas, kuriuo mes ištriname savo bendrapiliečius, draugus, gimines ir kolegas, turinčius lygiai tokią pat teisę egzistuoti ir jaustis laisvais,kaip ir visi kiti“, – cituojamas poetas ir vertėjas Marius Burokas.
Laišką pasirašę autoriai, vertėjai, redaktoriai kviečia prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę viešai išreikšti palaikymą „Neringos pataisai“, taip pat pademonstruoti lyderystę, sutelkiant Seimo narius šios pataisos palaikymui Seime.
Seimui antradienį planuojama pristatyti įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
