„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ ministrė įvertino partiečio Tomo Vytauto Raskevičiaus žodžius apie Seimo pasitikėjimą praradusią Vyriausybę, o taip pat nurodė matanti tam tikrų situacijų, kurios galėtų priversti Laisvės partiją trauktis iš valdančiosios koalicijos.
Dar vienas smūgis
Antradienį Seimas stojo prieš EŽTT valią ir nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo buvo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Pasipiktinęs tokiu Seimo sprendimu, „laisvietis“ T.V.Raskevičius viešai iškėlė abejonę, ar ši Vyriausybė ir premjerė Ingrida Šimonytė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą.
Laidos metu A.Armonaitė nurodė, kad tai – asmeninis T.V.Raskevičiaus vertinimas, kurio ji nenorinti komentuoti.
„Kai dalinamės tokiais politologiniais vertinimais, labai svarbu nepamesti esmės, o esmė yra tai, kad Lietuva, ir konkrečiai Seimas, vakar nusprendė neįgyvendinti EŽTT nutarimo.
Taip, kalbame apie homoseksualius asmenis, jų lygybę prieš įstatymą, bet taip pat kalbame apie žiniasklaidos laisvę. Šiuo metu įstatymas yra labai varžantis rašytojus, autorius, žurnalistus – daugybę žmonių, kurie skleidžia laisvą žodį.
Ir jeigu mes manome, kad nepilnamečiai asmenys turi neprieiti prie kažkokios informacijos ir kad jiems uždėdami rožinius akinius juos apsaugosime – mes klystame“, – įsitikinusi ministrė.
A.Armonaitė neslėpė apmaudo, kad Seimas šio sprendimo nepriėmė, tačiau tuo pačiu teigė neabejojanti, kad Lietuva šią diskriminuojančią nuostatą dar panaikins.
„Turiu vilties, yra kitų išeičių ir mes jų ieškome ir ieškosime“, – nurodė ji.
Tuo pačiu A.Armonaitė teigė norinti tikėti, kad Vyriausybė dar turi valdančiosios daugumos pasitikėjimą.
„Kol kas tai nebuvo balsavimas dėl Vyriausybės pasitikėjimo. (...) Bet gal čia reikėtų klausti tų 18 Tėvynės sąjungos narių, kurie balsavo prieš iniciatyvą“, – pastebėjo politikė.
Savo ruožtu prezidentas G.Nausėda, pareiškęs, kad jam „nepriimtina galimybė leisti niekinti šeimą“, naikinant minėtą draudimą, anot A.Armonaitės, „nežino, ką kalba“.
„Man atrodo, kad žmogus, kuris taip pasako, nežino, ką kalba, nes kitų žmonių diskriminavimas ar žiniasklaidos bei žodžio laisvė neturi jokios įtakos šeimos vertybėms.
Nematau ryšio tarp to, dėl to man sunku suprasti, ar prezidentas buvo suklaidintas, o jei jis iš tiesų taip mano, tai yra beprotiškai apmaudu, nes tai taip pat yra ne tik žmonių likimai, ne tik žodžio laisvė, bet ir EŽTT sprendimai, kurių Lietuva neįgyvendina.
Ar prezidentas spjauna į EŽTT sprendimą? Iš tokio pasakymo atrodo, kad taip. Vadinasi, tai yra skandalinga“, – įvertino A.Armonaitė.
Priežastis trauktis iš valdančiosios koalicijos
Jau kurį laiką Laisvės partiją lydintys konfliktai su koalicijos partneriais, o ypač – konservatoriais, pasėjo kalbas, ar tokiu būdu „laisviečiai“ nebando būti išmesti iš valdančiosios koalicijos arba prieš rinkimus patys iš jos pasitraukti, ir taip susilaukti papildomų populiarumo taškų.
Paklausta, ar šiandien gali aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti, kad iki Seimo rinkimų Laisvės partija iš koalicijos nesitrauks, A.Armonaitė atsakė teigiamai.
„Negaliu prisiekti, bet neturime tokių planų. Nieko patys nenorime griauti. Manome, kad tai atsakomybė, kurią mes prisiėmėme ir reikia padaryti darbus iki galo. Viską trenkti, skandalintis – tai ne mūsų stilius.
Šiandien tikrai nuoširdžiai taip sakau, nebent koalicijos partneriai mato, kad yra daugiau mus skiriančių dalykų negu vienijančių“, – nurodė ji.
Visgi, A.Armonaitė pripažino nežinanti, kas bus po dviejų mėnesių, o ir klausimų, kurie galėtų priversti Laisvės partiją palikti valdančiąją koaliciją, anot jos, yra.
„Galbūt ir yra, bet dabar tokių planų mes neturime. Mes orientuojamės ne į santykių aiškinimąsi, o į savo programos įgyvendinimą – ir ekonominėje mokesčių darbotvarkėje, ir žmogaus teisių srityje. Tai yra svarbiausia“, – tikino ji.
Tačiau paprašyta patikslinti, kas yra tai, kas priverstų Laisvės partiją trenkti koalicijos durimis, A.Armonaitė dar kartą patikino, kad tokių planų partija neturi.
Paklausta, ar tai galėtų būti Seime nepriimtas Civilinės sąjungos įstatymas, ministrė nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Manęs labai daug kas taip klausinėjo, būtent tokia forma, pačioje koalicijos darbo pradžioje – labai nepatogu atsakinėti į tokius klausimus, nes vis tiek mes orientuojamės į rezultatą, o ne į trankymą durimis ir kažkieno griovimą, valstybės įnešimą į sumaištį ir panašiai.
Tai nėra mūsų prioritetas. Mums svarbiausia yra Laisvės partijos programos nuostatų įgyvendinimas“, – pabrėžė ji.
Dar kartą pasitikslinus, ar, Seimui nepriėmus Civilinės sąjungos įstatymo, „laisviečiai“ iš koalicijos nesitrauks, A.Armonaitė nurodė besivilianti, kad jį pavyks priimti.
„Nenoriu net galvoti apie tai, jeigu nepavyktų“, – tikino ministrė, tačiau pripažino, kad iš tiesų balsavimo rezultatas gali būti visoks.
„Turi būti maksimali mobilizacija ir koalicijoje, ir Seime, kad įstatymas būtų priimtas“, – pridūrė ji.
