Tačiau ministrė pažymi, kad ministerija tikrai ieško alternatyvų, kaip Lietuva galėtų užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymą ir išvengti Vengrijos atvejo, kuomet dėl šalies teisinio reglamentavimo Europos Komisija (EK) su ieškiniu kreipėsi į Europos Teisingumo teismą.
„Kadangi vakar Seimas nusprendė neleisti pateikti įstatymo projekto, šiuo metu analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą. (...) Šiuo metu analizuojame alternatyvas, kokios jos egzistuoja, tam, kad teisiškai galėtume išvengti Vengrijos atvejo dėl EK teisės pažeidimų konstatavimo“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė E. Dobrowolska.
„Vengrija ne EŽTT sprendimo yra sulaukusi, o pačios Europos Komisijos Teisės pažeidimų procedūros ir taip pat EK yra kreipusis į Europos Teisingumo teismą su ieškiniu, kad toks reglamentavimas, galiojantis Vengrijoje ir esantis panašaus pobūdžio ir tikslo, iš esmės prieštarauja“, – sakė ministrė.
Vis dėlto, ar dėl šios įstatymo nuostatos gali būti kreipiamasi į KT, E. Dobrowolska kol kas atsakyti negali.
„Šiai dienai negaliu atsakyti. (...) EŽTT stebės, kokių veiksmų Lietuva ėmėsi aktyviai tam, kad tos situacijos nepasikartotų“, – teigė E. Dobrowolska.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Vyriausybės inicijuotai įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai parlamentas nutarė įstatymo projektą atmesti.
Už įstatymo pataisą po pateikimo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
Ministrų kabinetas spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą. Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas buvo sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
