„Ukrainos žvalgybos institucijos pasidalijo savo atliktos analizės išvadomis ir konstatavo koordinuotą priešišką informacinę kampaniją, kuomet Lietuvos žiniasklaidoje buvo išsakytas melagingas teiginys, jog neva šaltinių teigimu, žinios apie sovietmečiu buvusias kariuomenės vado studijas į Lietuvą atkeliavo iš Ukrainos žvalgybos institucijų“, – rašoma LK išplatintame pranešime.
Pranešime pažymima, kad buvo nustatyta, jog viešai prieinamame „Wikipedia“ puslapyje informacija apie Lietuvos kariuomenės vadą buvo redaguota 3 dienos iki šio teksto pasirodymo viešumoje, o adresas, iš kurio tai padaryta, pasak LK, veda į Maskvą.
Taip pat nustatyta, kad pirmieji informacijos pakeitimai apie V. Rupšį rusiškos versijos „Wikipedia“ puslapyje buvo padaryti dar 2020 metų kovą. 2022 metais fiksuoti bandymai amplifikuoti šią informaciją rusiškuose informacijos šaltiniuose, tačiau jie nebuvo sėkmingi.
Pagrindiniu šios informacinės operacijos tikslu įvardinti bandymai diskredituoti V. Rupšį, Ukrainą bei draugiškus šalių santykius.
Pranešime nurodoma, kad per praėjusius du mėnesius LK Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje iš viso identifikavo 262 dezinformacijos atvejus gynybos tema.
„Pagrindine tema priešiškoje Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje abu mėnesius išliko karas Ukrainoje. Kitos temos, susijusios su Lietuva, buvo Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, NATO bei NATO ir Rusijos santykiai“, – pažymima pranešime.
Taip pat dažniausiai atakuoti taikiniai, anot LK, buvo Lietuvos narystė NATO ir valstybės parama Ukrainai, šalies konstituciniai pagrindai bei užsienio politika.
Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste, o Vakarų šalių auditorijas, kad NATO savo pratybomis provokuoja Rusiją.
ELTA primena, kad apie tai, jog V. Rupšio gyvenimo aprašymuose lietuvių ir anglų kalbomis neminima, kad, 1985 metais baigęs vidurinę mokyklą, jis įstojo į Rusijoje esančią aukštąją karo mokyklą ir studijavo ten keletą metų, spalį pranešė portalas alfa.lt.
Kariuomenės vadas pastaruoju metu susilaukė kritikos ir dėl to, jog iš savo sūnaus Vilniuje nuomojosi butą ir už tai gavo 445 eurų vadinamųjų butpinigių. Viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų.
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
