„Replikos yra kiekvieną kartą. Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams – Lietuva turi politiką, aiškią kryptį, ja eina. Ir šitoj temoj daugiau neturiu ką pasakyti“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Dėl šio konkretaus susitikimo jis teigė nematęs reikalo tartis ir su partneriais.
„Yra pozicija Lietuvos, ji yra įgarsinta ir ji yra aiški“, – akcentavo ministras.
Paklaustas, kiek dažnai Lietuvoje lankantis kitų valstybių užsienio reikalų ministrams Lietuvos užsienio reikalų ministras su jais nesusitinka, G.Landsbergis atsakė, kad visada susitinkama su tų šalių atstovais, su kuriais Lietuva turi diplomatinius santykius.
Dar trečiadienį ministras patikino, kad Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos.
„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius, ir lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai.
Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu – nematome tam dabar reikalo, galimybės, mūsų partnerių irgi tokia pozicija, ir tokia yra nuosekli mūsų pozicija.
Kinija už ką Lietuvą kaltina, tai buvo būtent dėl atstovybės pavadinimo, dėl ko mes teigėme, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, nėra atsisakymas vienos Kinijos politikos, tai yra tiesiog suteikimas teisės Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Tiesa, pasirinkimo teisę susitikti su Taivano atstovais, anot jo, kiti politikai turi.
„Ar gali susitikti kiti Vyriausybės atstovai? Manau, kad palikime tą kitiems Vyriausybėms atstovams. Žinau, kad yra tokių kontaktų buvę anksčiau, jie yra vykę į Taivano salą, yra turėję susitikimų, kurie yra netraktuojami kaip diplomatinių santykių pastūmėjimas.
Iš Kinijos irgi taip pat nesame susilaukę indikacijų, kad tai būtų nepriimtina“, – pažymėjo ministras.
Kaip jau skelbta anksčiau, J.WU šią savaitę susitiks su Seimo nariais bei dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Užsienio reikalų ministerijos organizuojame renginyje.
Nėra numatyta, kad viešnagės metu įvyktų Taivano atstovo bei aukščiausių Lietuvos vadovų susitikimai.
Primename, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
